San Marino geografija
San Marino geografija | |
![]() | |
Žemynas | Europa |
Regionas | Pietų Europa |
Plotas | 61,2 km² 100 % žemės 0 % vandens |
Pakrantė | 0 km |
Sienos | Italija 39 km |
Aukščiausias taškas | Titano kalnas 739 m |
Žemiausias taškas | Auza 55 m |
Ilgiausia upė | San Marinas 8,7 km |
Didžiausias ežeras | Nėra |
San Marinas – valstybė Pietų Europoje, Apeninų pusiasalio rytinėje dalyje. Neturi tiesioginio išėjimo prie jūros. Eksklavas; iš visų pusių supa Italijos regionai Emilija–Romanija ir Markė; visas sienų ilgis 39 km. Šalies ilgis iš šiaurės į pietus 9 km, plotis iš vakarų į rytus 7 km.
Atstumai nuo San Marino km: Riminis 27, Ravena 26, Bolonija 116, Florencija 178, Venecija 220, Roma 390.
Apeninų kalnų rytiniai šlaitai ir kalvos. Aukščiausias šalies taškas Titano kalnas (749 m virš jūros lygio); žemiausias taškas Auzos upelis (55 m virš jūros lygio). Trigalvė Titano viršūnė sudaryta iš klinčių ir smiltainių.
Klimatas drėgnas subtropikų; mažesni nei Italijos žemumų metinių oro temperatūrų svyravimai. Daugiausia kritulių žiemą.[1] Vidutinė oro temperatūra °C: sausį +2, liepą +23; vidutinis daugiametis kritulių kiekis 690 mm.
Teka keletas upelių; didžiausias San Marinas; vasarą labai nusenka.
Ąžuolų ir kaštonų miškai iškirsti; likusios nedidelės giraitės. Paplitę miškų rudžemiai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Climate-Data.org > Europe > San Marino Climate“. en.climate-data.org (anglų). Nuoroda tikrinta 10 rugsėjo 2020.
|