Andoros geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Andoros geografija
Andorra topographic map-en.svg
Žemynas Europa
Regionas Pirėnų pusiasalis
Plotas 468 km²
99,74 % žemės
0,26 % vandens
Pakrantė 0 km
Sienos Ispanija 63 km,
Prancūzija 55 km
Aukščiausias taškas Koma Pedrosa
2 943 m
Žemiausias taškas El Runer
840 m
Ilgiausia upė Valyra
33 km
Didžiausias ežeras Juklaras
23 ha;

Andora – valstybė Pietų Europoje, Pirėnų kalnų rytinėje dalyje tarp Ispanijos ir Prancūzijos. Neturi tiesioginio išėjimo prie jūros.

Bendras sienų ilgis 118 km. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Prancūzija (55 km), vakaruose ir pietuose su Ispanija (63 km). Šalies ilgis iš vakarų į rytus 65 km, plotis iš šiaurės į pietus (52 km).

Paviršius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnų valstybė, išsidėsčiusi Pirėnų kalnų įduboje Šiaurinės Valyros ir Rytinės Valyros slėniuose. Teritorija žemėja iš šiaurės į pietus. Kalnai sudaryti iš kristalinių uolienų, būdingos karos – ledyninės kilmės duburiai su mažais kalnų ežerais. Šiaurės rytuose su Prancūzija jungia Envalyros perėja (2 408 m virš jūros lygio) ir La Kasos perėja (2091 m virš jūros lygio). Aukščiausios viršūnės pasienyje, žemiausia vieta – Valiros slėnyje, Ispanijos pasienyje (840 m virš jūros lygio).

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrauja vidutinių platumų jūrinis slėniuose ir alpinių pievų kalnuose. Daugiausia lyja pavasarį ir vasarą. Vidutiniškai žiemą šiaurėje sninga ~50, pietuose ~10 dienų per metus. Sniego danga kalnuose išsilaiko apie 200 dienų. Vidutinė oro temperatūra Eskalde: sausį +2 °C, liepą +19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 800 mm.

Vidaus vandenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beveik visa teritorija priklauso Valiros upės baseinui; Valyra įteka į Ebro intaką Segrę Ispanijoje. Valyros upės ilgis Andoros teritorijoje – 33 km, ją sudaro susiliejusios Šiaurinė ir Rytinė Valyros upės. Kalnuose daug tvenkinių, didžiausias Žuklaro tvenkinys.

Augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga lapuočiųąžuolų, bukų, kaštonų, beržų – ir spygliuočiųeglių, pušų – miškai. Subalpinės ir alpinės pievos kalnuose.

Pievos ir ganyklos užima 53 %, miškai 34 %, dirbamoji žemė 2 % šalies teritorijos.