Gaudučiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie kaimą Šiaulių rajone žr. Gaudučiai (Šiauliai).
Portal.svg
Gaudučiai
[[Image:|250px]]

Gaudučiai
Koordinatės 55°55′08″š. pl. 21°32′49″r. ilg. / 55.919°š. pl. 21.547°r. ilg. / 55.919; 21.547 (Gaudučiai)Koordinatės: 55°55′08″š. pl. 21°32′49″r. ilg. / 55.919°š. pl. 21.547°r. ilg. / 55.919; 21.547 (Gaudučiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų skaičius 36 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Gaudùčiai
Kilmininkas: Gaudùčių
Naudininkas: Gaudùčiams
Galininkas: Gaudučiùs
Įnagininkas: Gaudùčiais
Vietininkas: Gaudùčiuose

Gaudučiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 5 km į rytus nuo Kartenos, prie kelio Palanga-Šiauliai (E272), Alanto dešiniajame krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas susiformavo XVI a. antrojoje pusėje po valakų reformos. Bendro naudojimo kaimo žemėse netoli Alanto buvo įrengtos kapinės, veikusios iki XIX a. Kaimo pavadinimas kilo iš asmenvardžio Gaudutis.

XIX a. bendro naudojimo kaimo žemių rytiniame ir šiauriniame pakraštyje įsikūrė trys Gaudučiais vadinami užusieniai (vienkieminiai kaimai). 1846 m. kaime buvo 13 baudžiauninkų sodybų, o 1849 m. lažą grafo Franso Pliaterio Kartenos dvare ėjo 169 valstiečiai.

Baudžiavą panaikinus geriausias kaimo žemes pasiliko dvarą paveldėjęs Adomas Pliateris, kuris į šiaurę nuo kaimo, prie Kartenos-Plungės kelio 1890 m. pastatė Gaudučių dvarą ir perkėlė čia Kartenos valdų administracinį centrą. Gaudučių dvarą administravo ūkvedys A. Pacevičius iš Plungės. Kitas žemes išsipirko iš baudžiavos paleisti valstiečiai.

1923 m. kaime buvo 28 ūkiai, o dvare – 7 kiemai[2]. Vykdant Lietuvos žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas. Sodyba su jai palikta žeme paskelbta valstybės nuomojamu pavyzdiniu ūkiu. Likusios žemės išdalintos dvaro kumečiams bei Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams ir 1927 m. pavadintos Raštų kaimu.

1948 m. Gaudučių kaime buvo nužudyta valstiečio D. Pociaus keturių žmonių šeima[3], o 1949 m. į Krasnojarsko kraštą ištremta Vinco Šlyžiaus šeima[4]. Jos galva mirė tremtyje, o žmona su vaikais 1958 m. grįžo į Lietuvą. V. Šlyžiaus brolis Juozas Šlyžius buvo partizanų ryšininkas (žuvo 1948) m.

1945 m. Gaudučių dvaro sodyboje įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio padalinys, kuris po 19491951 m. kolektyvizacijos tapo Tarybinės žemės kolūkio administraciniu-ūkiniu centru. Kaime 1961 m. buvo atidaryta biblioteka, veikė kolūkio valdybos kontora, mechaninės dirbtuvės, gyvulininkystės fermos, sandėliai, lentpjūvė, pradinė mokykla. Šiauriniame jo žemių pakraštyje, už kelio Palanga-Šiauliai įsikūrė naujoji kolūkio centrinė gyvenvietė – Dauginčiai. Gaudučiuose buvo įsikūrusi ir Dauginčių apylinkės vykdomojo komiteto administracija.

XX a. 8 dešimtmetyje Tarybinės žemės kolūkis buvo prijungtas prie Žemaitės (Kartena) kolūkio. Gaudučiai su šalia prigludusiais Dauginčiais liko pagalbine naujojo ūkio gyvenviete.

2002 m. sausio 1 d. kaime buvo 29 ūkiai[5].

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. Kartenos vaitystė, Kartenos valsčius, Žemaičių kunigaikštystė
XVIII a. Kartenos vaitystė, Kartenos grafystė, Žemaičių seniūnija
18611915 Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1915-1918 Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19191940, 19411944 Dauginčių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19451950 Dauginčių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501959 Dauginčių apylinkės centras, Kretingos rajonas
19591995 Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Pradinė mokykla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukariu dvare Kartenos valsčiaus savivaldybė atidarė Gaudučių pradinę mokyklą, kurioje 1939 m. mokėsi 93 vaikai.

19391941 m. joje mokytojavo Maksas Kiupelis, garsėjęs prokomunistinėmis pažiūromis, už kurias tarpukariu buvo kilnojamas iš mokyklos į mokyklą. Po 1940 m. birželio įvykių trumpai dirbo Kartenos valsčiaus komunistų partijos organizatoriumi, organizavo rinkimus į vadinamąjį liaudies seimą, bandė įkurti pionierių organizaciją. Po to grįžo į Gaudučių pradinę mokyklą ir dirbo vedėju, aktyviai dalyvavo stambių ūkių žemių nusavinimo ir išdalinimo bežemiams ir mažažemiams valstiečiams procese. Už komunistinę veiklą 1941 m. birželį buvo suimtas, įkalintas Kretingoje ir rugpjūčio mėn. sušaudytas[6].

Nuo 1944 m. rudens mokyklos mokytoju ir vedėju dirbo Česlovas Barkauskas, kuris 1945 m. rugsėjo 15 d. dingo be žinios. Drauge su juo 1945 m. mokytojavo Jurgis Šauklys, o nuo rugsėjo 1 d. – Alfonsas Arlauskas. Č. Barkauskui dingus, pastarasis buvo paskirtas mokyklos vedėju, tačiau 1945 m. gruodžio 1 d. suimtas ir iš darbo atleistas.

Nuo 1947 m. mokyklai vadovavo Grasilda Petrūnienė, kurią 1949 m. pakeitė Marija Prušinskienė. Vėliau mokyklos vedėja buvo Eugenija Bakšinskaitė, o 1960 m. ją pakeitė Feliksas Venckus. Su jais mokytojavo Regina Galvonaitė, Stefa Prižgintaitė, Adelė Venckienė, Irena Spičiuvienė ir kt. mokytojai. Mokykloje mokėsi apie 40 vaikų.

XX a. 8 dešimtmetyje mokykla buvo uždaryta.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
150 58 41 36


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 113
  3. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 1. Vilnius, 1966, p. 529
  4. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1.Vilnius, 1993, p. 460
  5. Kartenos seniūnijos pateikti duomenys
  6. Ešelonai į Rytus. Vilnius, 1991, p. 126-127
  7. Gaudučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 529 psl.