Peceliai
| Peceliai | ||
|---|---|---|
  Peceliai |
||
| 55°56′10″š. pl. 21°34′59″r. ilg. / 55.936°š. pl. 21.583°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |
| Gyventojų | 5 | |
Peceliai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke. Kaimas apima 172,36 ha žemės.[2] Šiaurinė dalis patenka į Salantų regioninio parko Minijos kraštovaizdžio draustinį, o likusi – į ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonas. Kaime yra 2 vienkieminės sodybos, kurių vienoje teikiamos turizmo paslaugos.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Peciulis (arba Pečiulis) daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Pieczuli, rus. Пицюле, Пeцюлѣ, Пeцюли, Печули, liet. Piciuliai, Petsiuliai, Poceliai, Paceliai, Pečiuliai. Tarpukariu oficialiai vadintas Peciuliais, o nuo XX a. vidurio – Peceliais. Vietos gyventojai tarmiškai kaimą vadina žem. Pecelē.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo žemės plyti Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose, tarp upės ir kelio E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ( A11 Šiauliai–Palanga ). Šiaurėje Minija jį skiria nuo Bulikų ir Prystovų. Vakaruose ribojasi su Cigonaliais, pietvakariuose – su Dauginčiais, rytuose – su Dyburiais. Rytiniu pakraščiu praeina riba tarp Kretingos rajono savivaldybės Kartenos seniūnijos ir Plungės rajono savivaldybės Šateikių seniūnijos.
Nuo Šiaulių–Palangos plento į kaimą veda vienintelis kelias, nuo kurio centrinėje dalyje vakarų kryptimi atsišakoja kelias į Cigonalius.
Pietvakariniu pakraščiu nuo Mamių link Minijos teka Dubeikupis. Pietrytinėje dalyje auga Daiginio, o pietvakariniame pakraštyje – Kuičio miškas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas atsirado XVII–XVIII a. naujakuriams įdirbant prie Minijos plytėjusius plėšimus (ganyklas, pievas, miško žemę). Jo žemė priklausė Kartenos dvarui, o gyventojų dvasiniai reikalais rūpinosi Kartenos parapijos kunigai.[3]
Kaimas buvo kupetinis, jį sudarė dvi grupės sodybų. Pirmoji grupė stovėjo centrinėje žemių dalyje, o kita – vakariniame pakraštyje, Dubeikio dešiniajame krante. 1845 m. jame gyveno Nikodemo Bumbulio, Pranciškaus Rimkaus, Onos Šimuliūtės, Juozapo Bumbulio, Petro Jucio, Ignoto Tamošauskio, Juozapo Rudelio, Antano Jonauskio, Jurgio Bovučio, Juozapo Jonauskio šeimynos, kurias sudarė 37 vyrai ir 47 moterys.[4]
1846 m. buvo 4 dūmai.[5] 1849 m. grafui Pranui Pliateriui Kartenos dvare lažą ėjo 54 baudžiauninikai.[6]
Panaikinus baudžiavą, dirbamos žemės sklypus iš dvaro įsigijo ir išperkamuosius žemės mokesčius Kartenos dvarui 1870 m. mokėjo 13 valstiečių.[7] Jų žemėje 1872 m. stovėjo 5 sodybos.[8]
Pobaudžiavinės žemės reformos metu apibrėžus ribas, Pecelių žemės pasiekė Baltmiškių ir Mamių kaimus bei Gaudučių palivarką, taip pat pasistūmėjo už Dubeikio upelio ir Kuičio miško. 1895 m. kaime buvo 8 ūkiai. Prie Minijos plytėjo šienaujamos pievos, o pietinę ir rytinę kaimo dalį apėmė miškai ir bendrosios ganyklos.
1923 m. kaime buvo 13 sodybų.[9] Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1928 m. Peceliai išskirstyti į vienkieminius ūkius,[10] o pietiniame pakraštyje buvusios kaimo ganyklos išdalintos 4 naujakuriams ir prijungtos prie Mamių.
Tarpukariu ir pokario metais kaime gyveno Anužių, Tamošauskų, Kupšių, Joneckių, Ramonų, Norvaišų, Tarvydų šeimos.[11]
Į Leonardo ir Marijos Paulauskaitės Jonauskių ūkį iš kitapus Minijos buvusio Puidogalio užkuriu parėjo ūkininkų sūnus Konstantinas Beržanskis (Beržonskis), 1923 m. gegužės 3 d. Kartenos bažnyčioje vedęs Barborą Joneckytę.[12] Jis pagal tėvo liniją kildino save iš Gedimino sūnaus kunigaikščio Klausučio. Kunigaikštišką šios giminės kilmę 1930 m. lapkričio 15 d. patvirtino Lietuvių bajorų draugijos centro valdyba.[13]
1945 m. enkavedistai suėmė ir į Dubrovkos lagerį išvežė Justiną Tarvydą, kuris mirė dirbdamas Baltosios ir Baltijos jūrų kanalo statybose.[14]
Sovietmečio kolektyvizacija ir melioracija kaimą sunaikino, palikdama jo pakraščiuose tik porą sodybų.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1845 m. | 1923 m.sur.[15] | 1959 m.sur.[16] | 1970 m.sur.[16] | 1979 m.sur.[17] | 1989 m.sur.[18] | 2001 m.sur.[19] | 2011 m.sur.[20] | 2021 m.sur.[21] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 84 | 72 | 42 | 45 | 31 | 1 | 11 | 7 | 5 | ||
| ||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320
- ↑ Julius Kanarskas. Peceliai. Kaimas, kuriame gyveno kunigaikščio Gedimino palikuonys. – Pajūrio naujienos, 2020 m. kovo 27 d.
- ↑ Kartenos Romos katalikų parapijos tikinčiųjų 1845 m. spalio 11 d. sąrašas. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 78-78v
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 168 (Pieczule)
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 525, ap. 2, s. v. 3058
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 70
- ↑ Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи, рядъ X, листъ 1, г. 1872
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114.
- ↑ Kaimų skirstymo vienkiemiais planai. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4
- ↑ Kretingos rajono Kartenos seniūnijos išnykę kaimai. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2016. – P. 44
- ↑ Kartenos RKB santuokos metrikų knyga. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 11. – L. 16v
- ↑ Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis. Lietuvių heraldika. – Kaunas, 1930. – P. 5, 7
- ↑ Kartenos valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietų režimo (sąrašas). – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 354
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 16,0 16,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pajūrio naujienos: Žemė ir ūkis, 2020 m. kovo 27 d.
- Kretingos muziejus, 2020 m. balandžio 14 d. Archyvuota kopija 2020-08-03 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KŪLUPĖNAI – 7 km Prystovai – 2 km |
SALANTAI – 12 km | ŠATEIKIAI – 9 km Bulikai – 1 km |
| |||||||
| Cigonaliai – 1 km PALANGA – 31 km |
|
Dyburiai – 1 km PLUNGĖ – 17 km | |||||||||
| Dauginčiai – 2 km KARTENA – 8 km |
Mamiai – 2 km | Aleksandravas – 3 km | |||||||||
