Gaudučių senosios kapinės
| Gaudučių senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Gaudučių senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | ||
| Plotas | 0,06 ha | ||
| Naudotas | XVI – XIX a. | ||
| Žvalgytas | 1957, 1959, 1988, 1981, 1995 | ||
Gaudučių kaimo senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Kapeliais, Maro kapeliais (saugotinas kultūros paveldo objektas) – kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Gaudučių kaime (Kartenos seniūnija), 1,47 km į pietus nuo kelio Palanga-Šiauliai (272).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapinės įkurtos XVI a. Jose buvo laidojami Gaudučių kaimo ir užusienių gyventojai. Dažniausiai vadinamos Maro kapeliais, kadangi, pasakojama, daug kaimo gyventojų čia atgulė siaučiant XVII a. ir XVIII a. maro epidemijai. XIX a. kapinės uždarytos, o mirusiuosius pradėta laidoti Kartenos parapijos kapinėse. XIX-XX a. pirmoje pusėje jose buvo pakasami nekrikštyti mirę kūdikiai, savižudžiai, Gaudučių dvare mirę kitatikiai.
Mirusiųjų atminimui kapinėse nuo seno buvo statomi kryžiai ir koplytėlės. Paskutinį kryžių ir koplytėlę 1949 m. pastatė kaimo ūkininkas Antanas Venckus. Kapines seniau juosė akmenų aptvaras, kurį tarpukariu statyboms nuardė naujakuriai.
Kapinės buvo įkurtos bendro naudojimo kaimo žemėse, kurios XIX a. pateko į Gaudučių dvaro valdas. Po Lietuvos žemės reformos jos tapo ūkininko Juozo Šlyžiaus žemės sklypo dalimi.
1983 m. kapinių teritorija buvo išimta iš žemės ūkio naudmenų ir perduota saugoti Kartenos apylinkės savivaldybei.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1957 m. kapines žvalgė kraštotyrininkas Vladas Šaulys, 1959 m. – Juozas Mickevičius, 1988 ir 1991 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė (Kultūros paveldo centras).
1974-1976 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. TSRS žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas, 1995 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos aukštumos viršūnėje 550 m į šiaurės rytus nuo Alanto ir Karkluojės santakos. Jos netaisyklingo stačiakampio plano, pailgos vakarų-rytų kryptimi, 29 m ilgio ir 22 m pločio. Teritorijos dydis 0,06 ha, perimetras – 108 m.
Palei pakraštį kapines juosia iš žemės kyšantys stambūs akmenys (buvusios akmenų tvoros liekanos) ir seni lapuočiai medžiai (daugiausia – ąžuolai). Kapinėse auga medžiai ir krūmai, stovi kryžius ir koplytėlė, šalia kurios matosi penkių kapų kauburėliai. Aplinkui kapines – dirvonuojantis laukas. Privažiavimo nėra.
Į šiaurės vakarus nuo kapinių prie Alanto stūkso Gaudučių piliakalnis.
Koplytėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medinė, apskardinta, apsidės plano, stačiasienė, vienkamarė, atvira iš priekio, su trišlaičiu stogu, bokšteliu ir kaltiniu kryželiu, pastatyta ant didelio plokščio akmens, 2,2 m aukščio. Jos frontoną priekyje remia dvi kolonėlės.
Koplytėlėje buvo XIX a. nežinomų liaudies meistrų darbo medinės, polichromuotos Nukryžiuotojo, Marijos Maloningosios, Marijos Sopulingosios, Šv. Roko, Šv. Mortos, Šv. Magdalenos skulptūros, kurioms vietos gyventojai priskyrė stebuklingą galią. Prie jų ateidavo apsižadėti, prašyti pagalbos nelaimei ar ligai ištikus. M. Venckutė pasakojosi, kad po karo ji susilaužiusi koją, kuri po apžadų prie koplytėlės per metus užgijo. Seniau visas kaimas prie koplytėlės rinkdavosi gegužinių pamaldų, giedodavo giesmes.
Kryžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kryžius kryžmiškas, medinis, su metaline Nukryžiuotojo figūrėle, apie 3 m aukščio.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 667.
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. Vilnius, 1976.
- Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai), l. 77, 85.
- Julius Kanarskas. Gaudučių kaimo kapinės, Kartenos apyl., Kretingos r., 1995 (Kretingos muziejaus mokslinis archyvas).