Gaudučių pradinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gaudučių pradinė mokykla
[[Vaizdas:|Gaudučių pradinė mokykla herbas|center|100px]]
[[Vaizdas:|Gaudučių pradinė mokykla|250px]]
Adresas Gaudučiai
Direktorius(-ė) {{{direktorė}}}
Mokinių skaičius
Įkūrimo data XX a. tarpukaris
Uždarymo data XX a. 8-asis dešimtmetis
Išleista laidų
Pedagogų skaičius

Gaudučių pradinė mokykla – buvusi mokykla Gaudučių kaime (Kretingos rajono savivaldybė).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukariu dvare Kartenos valsčiaus savivaldybė atidarė Gaudučių pradinę mokyklą. 1939 m. joje buvo du I–IV skyrių komplektai, kuriuose mokėsi 93 vaikai.[1] 19391941 m. mokytoju dirbo Maksas Kiupelis, kuris po 1940 m. birželio įvykių buvo Kartenos valsčiaus komunistų partijos organizatoriumi, organizavo rinkimus į Liaudies seimą, bandė įkurti pionierių organizaciją. Grįžęs į mokyklą, dirbo vedėju, dalyvavo nusavinant stambių ūkininkų žemes ir išdalinant bežemiams ir mažažemiams valstiečiams. Prasidėjus nacių Vokietijos okupacijai, 1941 m. birželio mėn. už komunistinį veikimą buvo suimtas, įkalintas Kretingoje ir rugpjūčio mėn. sušaudytas.[2]

Nuo 1944 m. rudens pradinės mokyklos vedėju dirbo Česlovas Barkauskas, o drauge su juo 1945 m. mokytojavo Jurgis Šauklys.[3] Nuo rugsėjo 1 d. mokytoju buvo paskirtas 24-metis Alfonsas Arlauskas, kuris netrukus, Č. Barkauskui 1945 m. rugsėjo 15 d. dingus be žinios, tapo mokyklos vedėju. Jį suėmus, iš darbo oficialiai buvo atleistas 1945 m. gruodžio 1 d.[4]

19471949 m. mokyklai vadovavusi Grasilda Petrūnienė dėl nepakankamo mokslo cenzo buvo atleista ir mokyklos turtą perdavė mokytojai Marijai Prušinskienei.[5] Iki 1960 m. mokyklos vedėja buvo Eugenija Bakšinskaitė, o ją pakeitė Feliksas Venckus. Su jais mokytojavo Regina Galvonaitė, Stefa Prižgintaitė, Adelė Venckienė, Irena Spičiuvienė ir kt. pedagogai.[6] Mokyklą nuolat lankė apie 40 vaikų.[7]

Mokyklos patalpų plotas 1970 m. siekė 135 m². Pusę jo teko dviem klasėms, kuriose sutilpo visi I-IV klases lankę vaikai ir dirbo du mokytojai. Likusiose patalpose gyveno mokytojai ir buvo įrengta mokyklos biblioteka, kurioje buvo sukaupta apie 260 knygų, žurnalų ir brošiūrų.[8]

XX a. 8-ajame dešimtmetyje mokykla buvo uždaryta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kretingos apskrities pradžios mokyklų inspektoriaus 1939 metų apyskaita. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, b. 251. – P. 2
  2. Maksas Kiupelis. Fotografija. – Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys. – Nr. KM GEK-6694; Ešelonai į Rytus. – Vilnius, 1991. – P. 126–127
  3. Kretingos rajono švietimo darbuotojų asmens bylos. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, B. 167. – L. 64
  4. Kretingos apskrities mokytojų asmens bylos. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, B. 165. – L. 518, 598, 604
  5. Kretingos apskrities liaudies švietimo skyriaus mokytojų asmens bylos. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, b. 160, l. 278, 291
  6. Kretingos rajono liaudies švietimo darbuotojų sąrašai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, B. 175. – L. 9; B. 176. – L. 9; B. 177. – L. 11; B. 178. – L. 14; B. 180. – L. 17; B. 183. – L. 17; B. 185. – L. 16; B. 187. – L. 18; B. 188. – L. 9
  7. Žinios apie Kretingos rajono bendro lavinimo mokyklas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, B. 181. – L. 4
  8. Kretingos rajono mokyklų 1970–1971 mokslo metų pradžios ataskaitos. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, B. 199. – L. 49; 1970/1971 mokslo metų rajono mokyklų bibliotekų pirminės ir suvestinės statistinės ataskaitos. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, B. 210. – L. 44-44v