Dyburiai
Dyburiai | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°56′24″š. pl. 21°36′14″r. ilg. / 55.940°š. pl. 21.604°r. ilg.Koordinatės: 55°56′24″š. pl. 21°36′14″r. ilg. / 55.940°š. pl. 21.604°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Šateikių seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 30 (2011 m.) | |
![]() |
DyburiaiVikiteka | |
Dyburiai – kaimas vakariniame Plungės rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Minijos kairiajame krante. Šiaurės vakaruose eina Salantų regioninio parko riba, įsteigtas Minijos gamtinis rezervatas, atsiveria Dyburių atodanga, prie kurios įrengta apžvalgos aikštelė.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||
![]() |
Prystovai – 2 km | Bulikai – 1,5 km | Vaitkiai – 0,8 km | ![]() | |||||||
Peceliai – 1 km |
|
Liepgiriai – 2 km | |||||||||
Gaudučiai – 4 km | Baltmiškiai – 2 km | Aleksandravas – 2 km |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas gatvinio tipo, susiformavo XVI a. per valakų reformą. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Dyburys daugiskaitos formos.
XIX a. priklausė grafų Pliaterių Šateikių dvaro Aleksandravo palivarkui. 1846 m. buvo 15 dūmų. Prie Dyburių pušyno gyveno grafų Pliaterių miškų eigulys Šlyma. Dvasiniu gyvenimu rūpinosi Kartenos parapijos kunigai.
Prasidėjus kovoms dėl Lietuvos nepriklausomybės, Lietuvos kariuomenės savanoriais tapo Petras Simutis (žuvo prie Vilniaus) ir Stanislovas Žiobakas. 1923 m. buvo 17,[2] 1930 m. – 23 sodybos, veikė Antano Simučio kalvė. Ūkininkas Kazimieras Stončius tarpukariu buvo seniūnas, o vėliau – Kartenos viršaitis. 1937 m. parengtas kaimo išskirstymo į vienkieminius ūkius planas, kuris neįgyvendintas.
Antrojo pasaulinio karo metais kaime gyveno dvi rusų šeimos, vokiečių evakuotos iš Velikije Luki (Rusija). 1946 m. enkavedistai suėmė šaulius Jurgį Barisą, Kazimierą Stončių ir Stanislovą Žiobaką bei be teismo išsiuntė į lagerius prie Baltijos–Baltosios jūros kanalo statybos (grįžo po metų).
1997 m. buvo 13 sodybų.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m. | ||||||||||
1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 1997 m. | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
108 | 88 | 102 | 94 | 90 | 61 | 40 | 45 | 30 | ||
|
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1967 m. gimė Gražvydas Paulius, Šateikių seniūnas (nuo 1995 m.).
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mitologinis akmuo, vad. Molkiu;
- Mitologinis akmuo ir šaltinis;
- Dyburių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais (XVI–XIX a.);
- Dyburių (Bulikų) senosios kapinės, vad. Pilale (XVI–XIX a.).
Nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925. - P. 113
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Veronika Simutienė. Dyburiai // Žemaičių saulutė, 1997 m. spalio 10 d., Nr. 37.