Pietų Žemė
Pietų žemė (lot. Terra Australis Incognita 'nežinoma pietų žemė') – įsivaizduojamas žemynas, vaizduotas europiečių žemėlapiuose nuo XV iki XVIII amžiaus. Pirmą kartą Pietų Žemė atsirado graikų kartografo Ptolemėjaus (87-150 m.) darbe „Geografija“. Ptolemėjus manė, kad Indijos vandenyną, kaip ir Viduržemio jūrą, iš pietų supa žemė. Buvo manoma, kad pietiniame pusrutulyje žemės yra panašiai kiek tuo metu buvo žinoma Šiaurės pusrutulyje, taip išlaikant balansą tarp žemynų.[1]
Be termino Terra Australis Incognita ši žemė dar buvo vadinama Brasiliae Australis (pietų Brazilija)[2] ir Magellanica (Magelano žemė).[3] 1505 m. kartografas Matthias Ringmann žemyną vadino Ora antarctica (antarkties žemė).[4]
Renesanso metu Ptolemėjus tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu Europos kartografams, kurie perėmė ir tradiciją vaizduoti žemėlapiuose Pietų Žemę.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ John Noble Wilford: The Mapmakers, the Story of the Great Pioneers in Cartography from Antiquity to Space Age, p. 139, Vintage Books, Random House 1982, ISBN 0-394-75303-8
- ↑ Johannes Schoener, Opusculum Geographicum, Norimberga, [1533], f.21v.
- ↑ ORBIS TERRARUM; paaiškinimas kitoje žemėlapio Tabula Orbis Terrarum pusėje (1570).
- ↑ Matthias Ringmann, De Ora antarctica per regem Portugallie pridem inventa, Strassburg, 1505.[1]
| ||||||||||||||||
