Vakarų Sibiro lyguma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vakarų Sibiro lygumos tyrai

Vakarų Sibiro lyguma (rus. Западно-Сибирская равнина), Vakarų Sibiro žemuma – viena didžiausių akumuliacinių lygumų Žemėje. Plyti Rusijoje, Vakarų Sibire, tęsiasi nuo Karos jūros šiaurėje iki Kazachijos kalvyno ir Altajaus priekalnių pietuose. Rytuose riboja Vidurio Sibiro plokščiakalnis, vakaruose – Uralo kalnai. Plotas ~3 mln. km². Paviršius plokščias, su nedideliais aukščio skirtumais (50-300 m). Vyrauja platūs, plokšti tarupiai, su pavieniais kalvagūbriais, skliautkalvėmis ir aukštumomis. Išskiriama Vasiuganės žemuma, Barabos, Išimo, Kulundos stepės. Pagrindiniai aukštumų masyvai – Paobės plynaukštė, Sibiro skliautagūbriai.

Klimatas kontinentinis, daugiausia vidutinių platumų bei subarktinis. Vidutinė sausio temperatūra -16 – -28 °C, liepos 4 d.- 22 °C. Per metus iškrenta nuo 200 mm kritulių stepėse ir tundroje iki 600 mm taigoje. Lygumos teritorija gausiai išraižyta upių. Didžiausios – Obė, Irtyšius, Jenisėjus, Ketė, Tazas, Tobolas, Puras. Daug ežerų (Čanų, Ubinsko ir kt.) iš kurių dalis druskingi. Labai gausu pelkių. Dirvožemį kausto amžinasis įšalas.

Šiaurėje vyrauja tundra ir miškatundrė, einant į pietus prasideda milžiniški pelkėtos taigos (eglės, balteglės, kedrai, pušys, maumedžiai) su lapuočių (uosių, beržų) ruožais plotai. Pietuose plyti miškastepių ir stepių plotai.

Vakarų Sibiro lygumoje glūdi gausūs naftos ir gamtinių dujų telkiniai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]