Pandžabai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pandžabai
Pandžabai sikhai tradiciniais rūbais
Pandžabai sikhai tradiciniais rūbais
Gyventojų skaičius >125 mln.
Populiacija šalyse Pakistano vėliava Pakistanas: 93,5 mln.
Indijos vėliava Indija: 29,1 mln.
Kanados vėliava Kanada: 0,43 mln.
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė: 0,273 mln.
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,25 mln.
Kalba (-os) pandžabų, hindi, urdu
Religijos sikhizmas, islamas, hinduizmas
Giminingos etninės grupės gudžarai, radšasthaniečiai, marathai ir kt. indoarijai
Commons-logo.svg Vikiteka: PandžabaiVikiteka

Pandžabai arba pandžabiečiai (sav. پنجابی, ਪੰਜਾਬੀ, पंजाबी) – indoarijų tauta, gyvenanti Pietų Azijoje, Pandžabe, kuris dabar padalintas tarp Indijos ir Pakistano. Gyvena taip pat kitur Indijoje ir Pakistane, Afganistane, Singapūre, Šri Lankoje, Jungtinėje Karlystėje, JAV, Kanadoje, Malaizijoje ir kitur. Populiacija – virš 125 mln. gyventojų. Vartoja pandžabų kalbą (užrašoma skirtingais raštais – gurmukhi, arabų, devanagari), taip pat kalba hindi, urdu kalbomis. Tikintieji – sikhai (tradicinė pandžabų religija), musulmonai (daugiausia sunitai), hinduistai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie II tūkstm. pr. m. e. iš Vidurinės Azijos į Pandžabą („penkių upių kraštą“) atsikėlė arijų tautos, kurios palaipsniui persimaišė su vietinėmis tautomis. Nuo I tūkstm. pr. m. e. Pandžabe kūrėsi persai, graikai, sakai ir kt., o nuo VIII a. ėmė plisti islamas, ėmė keltis arabai, tiurkai, afganai, mongolai, persai, tadžikai ir kiti. Susidarė 3 gimininės grupės: džatai (jų kalba – pandžabų kalbos pagrindas), gudžarai ir radžputai (radžasthaniečių protėviai). Visos šios trys grupės dalyvavo pandžabų etnogenezėje. Kaip tauta ėmė ryškėti susikūrus sikhizmui.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradiciniai verslai – sėjamoji žemdirbystė (auginami kviečiai, soros, kukurūzai, garstyčios, medvilnė, cukranendrės), amatai (drobių, šalių, kilimų dirbimas, indų, papuošalų gamyba, medžio, dramblio kaulo, akmens raižyba). Dirba pramonėje, smulkiajame versle, paslaugų, administracinėje sferoje. Didelė dalis pandažbiečių dirba policijoje, valstybinėse įstaigose.

Tradicinis pandžabų būstas mieste – vienaukštis ar dviaukštis namas plokščiu stogu, dengta veranda; kaime – plūkto molio vienaukštis dievas. Tradicinė vyrų apranga – dhoti, lungi, palaidos kelnės su marškiniais, liemenė, turbanas; moterų – ilgas platus sijonas, ilga kofta ar šarovarai su marškiniais, galva ir pečiai dengiami šaliu. Miestuose vyrai taip pat rengiasi vakarietiškai, moterys – sariu.[1]

Pandžabai turi gausią tautosaką, muzikinę tradiciją, spalvingas šventes, vestuvių apeigas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Панджабцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.