Bažnytkaimis
- Apie kaimą žr. Bažnytkaimis (Ignalina).
Bažnytkaimis – kaimas, kuriame yra bažnyčia.[1] Dabartinės lietuvių kalbos žodyne bažnytkaimis apibrėžiamas taip – „kaimas ar miestelis, kur yra bažnyčia“.[2] Tai savitas gyvenvietės tipas, kur sakralinė paskirtis (bažnyčia) atlieka išskirtinį vaidmenį gyvenvietės funkcinėje, kultūrinėje ir urbanistinėje raidoje. Sąvoka nėra oficialiai suformuluota, nėra teisiškai fiksuotas ir kaimo gyvenamosios vietovės klasifikacinis terminas. Tai tarpinis gyvenvietės tipas, turintis miestelio ir kaimo funkcinių bei urbanistinių bruožų.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XVIII a. pabaigos bažnytkaimiai funkcionavo greta miestų, miestelių ir kaimų gyvenviečių. Jie neturėjo savivaldos, prekybos privilegijų. 2000 m. buvo patvirtinta Lietuvos bažnytkaimių vertinimo programa, kurioje nustatyti Lietuvos bažnytkaimių identifikavimo požymiai, išreikštos kraštotvarkinio potencialo vertinimo metodinės nuostatos, parengti bažnytkaimių kraštotvarkinio potencialo pritaikymo tvarkant krašto erdves modeliai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bažnytkaimis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-30).
- ↑ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- ↑ Vilma Karvelytė-Balbierienė. Bažnytkaimių vertė ir savastis kultūriniame kraštovaizdyje. – Lietuvos mokslų akademija; Geologija, Geografija, 2017. T. 3. Nr. 3. psl. 114–125. https://doi.org/10.6001/geol-geogr.v3i3.3586