Lietuvos archeologijos draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos archeologijos draugija – Lietuvos archeologijos visuomeninė mokslinė organizacija, nuo 1989 m. sausio 11 d. veikianti Vilniuje.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos archeologijos draugija vienija Lietuvos ir užsienio šalių archeologus, besidominčius Lietuvos archeologijos problematika. Lietuvos archeologijos draugiją sudaro nariai (2008 m. – 97, iš jų 78 steigėjai), kandidatai, rėmėjai ir garbės nariai. Draugijai vadovauja taryba ir pirmininkas.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos archeologijos draugija koordinuoja archeologų veiksmus tiriant, saugant ir propaguojant Lietuvos archeologinį paveldą, rūpinasi archeologijos mokslo plėtojimu, rengia mokslines konferencijas ir seminarus, populiarina Lietuvos archeologiją užsienyje, remia archeologinės literatūros leidybą, kuria duomenų bazes.

Draugija surengė minėjimų, kuriuose prisiminti archeologai Jonas Puzinas, Eustachijus Tiškevičius, Eduardas Volteris, Vladas Nagevičius, Marija Gimbutienė ir jų darbai, rengia kasmetines gyvosios archeologijos jaunimo vasaros stovyklas. Lietuvos archeologijos draugija tvarko ir prižiūri J. Puzino tėviškę Svaronių kaime (Ukmergės raj.).[1]

Tarybos pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Laimutė RupšytėLietuvos archeologijos draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 197 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]