Lietuvos archeologijos draugija
Lietuvos archeologijos draugija – Lietuvos archeologijos visuomeninė mokslinė organizacija, nuo 1989 m. sausio 11 d. veikianti Vilniuje.
Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos archeologijos draugija vienija Lietuvos ir užsienio šalių archeologus, besidominčius Lietuvos archeologijos problematika. Lietuvos archeologijos draugiją sudaro nariai (2008 m. – 97, iš jų 78 steigėjai), kandidatai, rėmėjai ir garbės nariai. Draugijai vadovauja taryba ir pirmininkas.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos archeologijos draugija koordinuoja archeologų veiksmus tiriant, saugant ir propaguojant Lietuvos archeologinį paveldą, rūpinasi archeologijos mokslo plėtojimu, rengia mokslines konferencijas ir seminarus, populiarina Lietuvos archeologiją užsienyje, remia archeologinės literatūros leidybą, kuria duomenų bazes.
Draugija surengė minėjimų, kuriuose prisiminti archeologai Jonas Puzinas, Eustachijus Tiškevičius, Eduardas Volteris, Vladas Nagevičius, Marija Gimbutienė ir jų darbai, rengia kasmetines gyvosios archeologijos jaunimo vasaros stovyklas. Lietuvos archeologijos draugija tvarko ir prižiūri J. Puzino tėviškę Svaronių kaime (Ukmergės raj.).[1]
Tarybos pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mykolas Michelbertas – 1989–1995 m.
- Albinas Kuncevičius – 1995–2001 m.
- Vladas Žulkus – 2001–2003 m.
- Valdemaras Šimėnas – 2003–2005 m.
- Zenonas Baubonis – 2005–2012 m.
- Vykintas Vaitkevičius – nuo 2012 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Laimutė Rupšytė. Lietuvos archeologijos draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 197 psl.