Radža joga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Radža joga (skr. राजयोग = rājayoga-, „karališkoji joga“) – jogos kryptis, glaudžiai susijusi su meditatyvaus proto ugdymu (dhjana). Remiasi daugiausia PatandžalioJogasūtra“. Radžajogos sąvoka pradėta vartoti XII–XIII a., kad jogos mokykla nebūtų painiojama su besiklostančia nauja tantrinės hatha jogos srove.

Ši joga susijusi su samkhjos tradicija, pabrėžia skirtumą tarp purušos ir prakritės. Radža jogos tikslas – kaivalja – sąmoningo suvokėjo išsivadavimas iš gunų (kančios priežasties). Indijos filosofijos tėkmėje karališkoji joga minima tiesiog kaip joga. Radža jogoje Yšvara laikomas ne kūrėju, o į gunas neįsipainiojusiu puruša.[1]

XIX a. radža jogos sąvoką atgaivino Svamis Vivekananda, „Jogasūtrą“ prilyginęs radža jogai. Brahmakumarių judėjime radža joga vadinamos šio judėjimo meditacinės praktikos, nieko bendro neturinčios su „Jogasūtros“ principais.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Seibutis. radžajoga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  2. Jason Birch (2013), Råjayoga: The Reincarnations of the King of All Yogas, International Journal of Hindu Studies, Volume 17, Issue 3, pages 401–444