Cigonaliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Cigonaliai
Cigonaliai 1939.jpg
Cigonalių kaimo planas tarp 1935–1939 m.
(po Lietuvos žemės reformos)

Cigonaliai
Koordinatės 55°56′31″š. pl. 21°33′50″r. ilg. / 55.942°š. pl. 21.564°r. ilg. / 55.942; 21.564 (Cigonaliai)Koordinatės: 55°56′31″š. pl. 21°33′50″r. ilg. / 55.942°š. pl. 21.564°r. ilg. / 55.942; 21.564 (Cigonaliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų skaičius 2 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Cigonãliai
trumb

Cigonaliaikaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke.

Teritorija – 86,83 ha.[2] Didesnė kaimo dalis patenka į Salantų regioninio parko Minijos kraštovaizdžio draustinį. Jame yra 2 vienkieminės sodybos, kurių vienoje veikia L. Paulauskienės kaimo sodyba–pirtis „Cigonaliai“.

Kaimo kapinių anotacinis kryžius

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad prie Minijos vasaromis įsikurdavo čigonų (romų) taboras. Vieni čigonai slėnio pievose ganydavo arklius, kiti vaikščiodavo po apylinkės kaimus siūlydamiesi išburti likimą ir rinkdami išmaldą. Dėl to vietovę ir joje besikuriantį kaimą pradėta vadinti Cigonaliais (žem. Cėguonalē).[3]

Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Cygoniele, rus. Цыгонели, Цыгaнелe. Lietuviškai kaimas vadintas Cigonėliais, Cigonaliais, Čigonėliais, o nuo XX a. 7 dešimtmečio oficialus jo pavadinimas yra Cigonaliai.

Cigonalių (Цыгaнелe) 1872 m. planas. Ištrauka iš Rusijos generalinio štabo parengto Kretingos apylinkių žemėlapio

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo žemės plyti Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose. Vakaruose ir pietuose Cigonaliai ribojasi su Dauginčiais, rytuose – su Peceliais, o šiaurėje už Minijos plyti Prystovai.

Per kaimą link Minijos vingiuoja nuo Mamių per Pecelius atitekantis Dubeikio upelis. Slėnyje, aukštumos pakraščiuose ir šlaituose ošia Valužindės miškas, kuris pietryčiuose susisiekia su Kuičio, o šiaurės vakaruose – su Šilpelkės mišku.

Nuo plento  A11  ŠiauliaiPalanga  ( E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ) pro Pecelius į kaimą veda vienintelis kelias.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Sauseriai – 3 km
KŪLUPĖNAI – 5 km
Prystovai – 1,5 km Bulikai – 2 km Blank-50px.png
Martynaičiai – 4 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Peceliai – 1 km
Dyburiai – 2 km
Dauginčiai – 1 km
Gaudučiai – 2 km
KARTENA – 6 km
Kupšiai – 3 km Aleksandravas – 4 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cigonalių (Cygoniele) 1915 m. planas. Ištrauka iš Vokietijos karo kartografų parengto Kartenos apylinkių topografinio žemėlapio
Aukštumoje stūksančių Cigonalių kaimo kapinių (tolumoje) vaizdas iš Minijos slėnio

Kaimas susiformavo XVIIXVIII a. žemdirbiams įdirbant plėšinines Kartenos dvaro miško, pievų ir ganyklų žemes, plytėjusias palei Miniją tarp Dauginčių ir Dyburių. Naujakurių dvasiniai reikalais rūpinosi Kartenos parapijos kunigai.

Per kaimą ėjo svarbus kelias, jungęs Karteną su Šateikiais ir Plateliais, o XIXXX a. pr. – Šateikiuose rezidavusių grafų Pliaterių Šateikių ir Kartenos dvarus. Per Miniją tarp Puidogalio ir Cigonalių buvusi šio kelio brasta, o XIX a.–XX a. pradžioje upei ištvinus keleiviai kėlėsi mediniu plaustu.

1845 m. stovėjo 4 sodybos: viena netoli brastos, dvi – prie kelio į Pecelius ir viena prie Kartenos kelio. Jose gyveno Mykolo Gaudučio, našlės Magdalenos Sidzienės, Pranciškaus Kniukštos ir našlio Martyno Lukšo šeimynos, kurias sudarė 12 vyrų ir 17 moterų.[4]

1849 m. grafui Pranui Pliateriui Kartenos dvare lažą ėjo 32 baudžiauninikai.[5] Panaikinus baudžiavą, dirbamos žemės sklypus iš dvaro įsigijo ir išperkamuosius žemės mokesčius dvarininkui 1870 m. mokėjo 13 valstiečių.[6] Jų žemėje 1872 m. stovėjo 4,[7] o 1895 m. – 5 sodybos.[8]

1923 m. buvo 3 ūkiai.[9] Vykdant Lietuvos žemės reformą, buvo prijungta dalis Gaudučių palivarko ir Dauginčių kaimo žemės sklypų, suformuota per 10 vienkieminių ūkių. Juose kūrėsi senbuviai ir naujakuriai. Tarp naujakurių buvo kariuomenės kūrėjai savanoriai Kazys Petrauskas ir Pranas Vaišvila.

Dirbami laukai sudarė didžiąją kaimo dalį. Tik pietinėje jo dalyje, Paminijės daubose ir šlaituose augo nedidelis, 17 ha ploto miškas, vadintas Kuičiu (žem. Koits). Tarp jo ir upės slėnyje plytėjusios pievos ir dirvos vadintos Pakuičiu.[10]

Per kaimą einantį Šateikių–Kartenos kelią ir link Pecelių vedantį tarpkaiminį kelią privalėjo prižiūrėti ūkininkai. Kiekvienam jų buvo priskirtas kelių šimtų metrų ilgio tvarkytinas kelio ruožas. Pačią brastą ir 300 m ilgio kelio ruožą prižiūrėjo šalia apsigyvenęs Antanas Stuopelis.[11]

Pokario melioracija kaimą sunaikino. Tik miškų apsuptame vaizdingame Minijos slėnyje išliko pora sodybų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19191940 m. Dauginčių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Dauginčių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19411944 m. Dauginčių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19441950 m. Dauginčių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Dauginčių apylinkė, Kretingos rajonas
19591995 m. Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Dauginčių seniūnaitija, Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2011 m.
1845 m. 1902 m.[12] 1923 m.sur.[13] 1959 m.sur.[14] 1970 m.sur.[14] 1979 m.sur.[15] 1989 m.sur.[16] 2001 m.sur.[17] 2011 m.sur.[18]
29 14 24 34 27 25 7 1 2


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyveno:

Gamtos paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320
  3. Julius Kanarskas. Cigonaliai – Čigonėliai. – Kretingos muziejus. – 2020 m. balandžio 30 d.
  4. Kartenos Romos katalikų parapijos tikinčiųjų 1845 m. spalio 11 d. sąrašas. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 78
  5. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 525, ap. 2, s. v. 3058
  6. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: cоставленъ в 1870 году. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 70
  7. Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи, рядъ X, листъ 1, г. 1872
  8. Карта Ковенск[ой] губ[ерній] и части Пруссіи, VIII–10, Тельшевск. и Россіенск. уѣзд. M 1 : 84 000. Съемки 1895 года
  9. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
  10. Kartenos valsčiaus vietovardžiai Lietuvos žemės vardyno anketose. Parengė Povilas Krikščiūnas. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 974
  11. Irena Šeškevičienė. Čigonų kaime – tik vienas senbuvis. – Pajūrio naujienos. – 2008 m. birželio 20 d.
  12. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  13. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  14. 14,0 14,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  19. Virginijus Jocys. Kartenos valsčiaus savanoriai. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 1410
  20. Aleksandravo apylinkių savanoriai – laisvės ir kultūros vėliavnešiai. – Plungė. – 2018 m. vasario 27 d.
  21. Laima Šveistrytė. Dukros gerbia Lietuvos savanorio atminimą. – Banga. – 2018 m. spalio 13 d.
  22. A. Jusienė. Cigonalių atodanga. – Žemaitėjės geoluogėni pavelda sliepėnē (Žemaitijos geologinio paveldo slėpiniai). – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2018. – P. 19
  23. Kultūros vertybių registras: Cigonalių kaimo senosios kapinės, vad. Maro kapeliais

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]