Cigonaliai
| Cigonaliai | ||
|---|---|---|
  Cigonaliai |
||
| 55°56′31″š. pl. 21°33′54″r. ilg. / 55.942°š. pl. 21.565°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |
| Gyventojų | 2 | |
Cigonaliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke. Teritorija – 86,83 ha.[2] Didesnė kaimo dalis patenka į Salantų regioninio parko Minijos kraštovaizdžio draustinį. Jame yra 2 vienkieminės sodybos, kurių vienoje veikia L. Paulauskienės kaimo sodyba-pirtis „Cigonaliai“.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasakojama, kad prie Minijos vasaromis įsikurdavo čigonų (romų) taboras. Vieni čigonai slėnio pievose ganydavo arklius, kiti vaikščiodavo po apylinkės kaimus siūlydamiesi išburti likimą ir rinkdami išmaldą. Dėl to vietovę ir joje besikuriantį kaimą pradėta vadinti Cigonaliais (žem. Cėguonalē).[3]
Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Cygoniele, rus. Цыгонели, Цыгaнелe. Lietuviškai kaimas vadintas Cigonėliais, Cigonaliais, Čigonėliais, o nuo XX a. 7 dešimtmečio oficialus jo pavadinimas yra Cigonaliai.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo žemės plyti Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose. Vakaruose ir pietuose Cigonaliai ribojasi su Dauginčiais, rytuose – su Peceliais, o šiaurėje už Minijos plyti Prystovai.
Per kaimą link Minijos vingiuoja nuo Mamių per Pecelius atitekantis Dubeikio upelis. Slėnyje, aukštumos pakraščiuose ir šlaituose ošia Valužindės miškas, kuris pietryčiuose susisiekia su Kuičio, o šiaurės vakaruose – su Šilpelkės mišku.
Nuo plento A11 Šiauliai–Palanga ( E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ) pro Pecelius į kaimą veda vienintelis kelias.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas susiformavo XVII–XVIII a. žemdirbiams įdirbant plėšinines Kartenos dvaro miško, pievų ir ganyklų žemes, plytėjusias palei Miniją tarp Dauginčių ir Dyburių. Naujakurių dvasiniai reikalais rūpinosi Kartenos parapijos kunigai.
Per kaimą ėjo svarbus kelias, jungęs Karteną su Šateikiais ir Plateliais, o XIX–XX a. pr. – Šateikiuose rezidavusių grafų Pliaterių Šateikių ir Kartenos dvarus. Per Miniją tarp Puidogalio ir Cigonalių buvusi šio kelio brasta, o XIX a.–XX a. pradžioje upei ištvinus keleiviai kėlėsi mediniu plaustu.
1845 m. stovėjo 4 sodybos: viena netoli brastos, dvi – prie kelio į Pecelius ir viena prie Kartenos kelio. Jose gyveno Mykolo Gaudučio, našlės Magdalenos Sidzienės, Pranciškaus Kniukštos ir našlio Martyno Lukšo šeimynos, kurias sudarė 12 vyrų ir 17 moterų.[4]
1849 m. grafui Pranui Pliateriui Kartenos dvare lažą ėjo 32 baudžiauninikai.[5] Panaikinus baudžiavą, dirbamos žemės sklypus iš dvaro įsigijo ir išperkamuosius žemės mokesčius dvarininkui 1870 m. mokėjo 13 valstiečių.[6] Jų žemėje 1872 m. stovėjo 4,[7] o 1895 m. – 5 sodybos.[8]
1923 m. buvo 3 ūkiai.[9] Vykdant Lietuvos žemės reformą, buvo prijungta dalis Gaudučių palivarko ir Dauginčių kaimo žemės sklypų, suformuota per 10 vienkieminių ūkių. Juose kūrėsi senbuviai ir naujakuriai. Tarp naujakurių buvo kariuomenės kūrėjai savanoriai Kazys Petrauskas ir Pranas Vaišvila.
Dirbami laukai sudarė didžiąją kaimo dalį. Tik pietinėje jo dalyje, Paminijės daubose ir šlaituose augo nedidelis, 17 ha ploto miškas, vadintas Kuičiu (žem. Koits). Tarp jo ir upės slėnyje plytėjusios pievos ir dirvos vadintos Pakuičiu.[10]
Per kaimą einantį Šateikių–Kartenos kelią ir link Pecelių vedantį tarpkaiminį kelią privalėjo prižiūrėti ūkininkai. Kiekvienam jų buvo priskirtas kelių šimtų metrų ilgio tvarkytinas kelio ruožas. Pačią brastą ir 300 m ilgio kelio ruožą prižiūrėjo šalia apsigyvenęs Antanas Stuopelis.[11]
Pokario melioracija kaimą sunaikino. Tik miškų apsuptame vaizdingame Minijos slėnyje išliko pora sodybų.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1845 m. | 1902 m.[12] | 1923 m.sur.[13] | 1959 m.sur.[14] | 1970 m.sur.[14] | 1979 m.sur.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 29 | 14 | 24 | 34 | 27 | 25 | 7 | 1 | 2 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyveno:
- Kazys Petrauskas (1895–?), Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Kadžiuose (Platelių valsčius), 1919 m. liepos 16 d. tapo kariu savanoriu.[19] Po demobilizacijos persikėlė į Cigonalius, gavo žemės.
- Pilypas Stupelis (1902–?), Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Kartenos dvare, gyveno Cigonaliuose, 1919 m. birželio 11 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene, pabuvojo lenkų nelaisvėje. Grįžęs ūkininkavo Martynaičiuose, augino žirgus kariuomenei.[20]
- Pranas Vaišvila (1895–1979), Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Šašaičiuose (Kretingos valsčius), savanoriu kariuomenėje tarnavo nuo 1919 m. rugpjūčio 7 d. iki 1920 m. rugsėjo 17 d. Grįžęs gyveno Baubliuose, apie 1930 m. persikėlė į Cigonalius, gavo žemės. 1945 m. išsikėlė į Smilgynus, 10 katorgos metų praleido Vorkutos lageriuose.[21]
Gamtos paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Minijos kraštovaizdžio draustinis. Kaime saugomas vaizdingas erozinės kilmės Minijos slėnis su salpinėmis slėnio pievomis ir šlaituose augančiais natūraliais miškais bei saugomų augalų populiacijomis.
- Cigonalių atodanga. Stūkso kairiajame Minijos krante, antros viršsalpinės terasos šlaite. Ji 25 m pločio, 5,5 m aukščio ir 39,7 m absoliutaus aukščio. Atodangoje atsidengia labai kietas, kompaktiškas, su žvirgždu ir gargždu maišytas pilkas abliacinis moreninis Medininkų ledynmečio priemolis, susiformavęs prieš 130 000 – 175 000 metų, kvartero periodo pleistoceno laikotarpiu.[22]
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Cigonalių senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (XVII–XX a. pr.), regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė.[23]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320
- ↑ Julius Kanarskas. Cigonaliai – Čigonėliai. – Kretingos muziejus. – 2020 m. balandžio 30 d. Archyvuota kopija 2020-08-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kartenos Romos katalikų parapijos tikinčiųjų 1845 m. spalio 11 d. sąrašas. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 78
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 525, ap. 2, s. v. 3058
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: cоставленъ в 1870 году. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 70
- ↑ Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи, рядъ X, листъ 1, г. 1872
- ↑ Карта Ковенск[ой] губ[ерній] и части Пруссіи, VIII–10, Тельшевск. и Россіенск. уѣзд. M 1 : 84 000. Съемки 1895 года
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
- ↑ Kartenos valsčiaus vietovardžiai Lietuvos žemės vardyno anketose. Parengė Povilas Krikščiūnas. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 974
- ↑ Irena Šeškevičienė. Čigonų kaime – tik vienas senbuvis. – Pajūrio naujienos. – 2008 m. birželio 20 d.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 14,0 14,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Virginijus Jocys. Kartenos valsčiaus savanoriai. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 1410
- ↑ Aleksandravo apylinkių savanoriai – laisvės ir kultūros vėliavnešiai. – Plungė. – 2018 m. vasario 27 d.
- ↑ Laima Šveistrytė. Dukros gerbia Lietuvos savanorio atminimą. – Banga. – 2018 m. spalio 13 d.
- ↑ A. Jusienė. Cigonalių atodanga. – Žemaitėjės geoluogėni pavelda sliepėnē (Žemaitijos geologinio paveldo slėpiniai). – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2018. – P. 19
- ↑ Kultūros vertybių registras: Cigonalių kaimo senosios kapinės, vad. Maro kapeliais Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Čigonų kaime – tik vienas senbūvis. – Pajūrio naujienos. – 2008 m. birželio 20 d.
- Cigonaliai. Kaimas, išaugęs šalia čigonų taboro. – Pajūrio naujienos. – 2020 m. balandžio 24 d.
- Cigonaliai – Čigonėliai. – Kretingos muziejus. – 2020 m. balandžio 30 d. Archyvuota kopija 2020-08-13 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Sauseriai – 3 km KŪLUPĖNAI – 5 km |
Prystovai – 1,5 km | Bulikai – 2 km |
| |||||||
| Martynaičiai – 4 km |
|
Peceliai – 1 km Dyburiai – 2 km | |||||||||
| Dauginčiai – 1 km Gaudučiai – 2 km KARTENA – 6 km |
Kupšiai – 3 km | Aleksandravas – 4 km | |||||||||
