Salpa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalnų upės salpa (smėlis, žvyras apie upės vagą)

Salpa – upės slėnio dalis, apsemiama per potvynius ir poplūdžius. Dalijama į žemutinę ir viršutinę. Salpą dengia upės sąnašos – aliuvis: smėlis, molis, dumblas. Arčiau upės vagos nugula rupesnis smėlis, toliau – smulkus smėlis su moliu ir dumblu.

Lietuvoje salpos yra 2–3 lygmenų: žemąsias salpas (0,2–1,0 m) kasmet užlieja potvynių vanduo, vidutines salpas (1–2 m) vanduo užlieja kas keleri metai, o aukštąsias salpas (2–3 m) upė užlieja kas 9–13 m. Salpos būna nuo visai siaurų (pvz., Neries) iki siekiančių keliasdešimt ar kelis šimtus metrų (Nemuno, Merkio, Žeimenos, Nevėžio, Minijos žemupių). Lėtų upių salpose susidaro senvagės, šlapynės, užutakiai, atsalos.

Salpos turi didelę ūkinę reikšmę – jų dirva labai derlinga. Salpose būna ganyklos, savaiminės ir kultūrinės pievos, aukštesnėse – įrengiami daržai.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Salpa. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 617 psl.