Geologinė laiko skalė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eonas Era Periodas[1] Serija/
Epocha
Pagrindiniai įvykiai Pabaiga, Milijonai
metų[2]
Fanerozojus Kainozojus Kvarteras Holocenas Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas. Tęsiasi
Pleistocenas Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija. 0,011430 ± 0,00013
Neogenas Pliocenas Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas. Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai. 2,588 ± 0,005 *
Miocenas Klimatas švelnus. Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai. Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominidai. 5,332 ± 0,005 *
Paleogenas Oligocenas Klimatas šiltas. Intensyvi faunos evoliucija, ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas. 23,03 ± 0,05 *
Eocenas Paspartėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios „šiuolaikinės“ žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia. 33,9 ± 0,1 *
Paleocenas Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai. Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas; pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio). 55,8 ± 0,2 *
Mezozojus Kreida Viršutinė/Vėlyvoji Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai, jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, titanozauras, raguotieji dinozaurai ir kt.). Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana. 65,5 ± 0,3 *
Apatinė/Ankstyvoji 99,6 ± 0,9 *
Jura Viršutinė/Vėlyvoji Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, karnozaurai, stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ichtiozaurai ir pliozaurai. Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją. 145,5 ± 4,0
Vidurinė 161,2 ± 4,0
Apatinė/Ankstyvoji 175,6 ± 2,0 *
Triasas Viršutinis/Vėlyvasis Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai. 199,6 ± 0,6
Vidurinis 228,0 ± 2,0
Apatinis/Ankstyvasis 245,0 ± 1,5
Paleozojus Permas Lopingijus Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs pečiakojai, dvigeldžiai, foraminiferos. Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų. 251,0 ± 0,4 *
Gvadalupis 260,4 ± 0,7 *
Kizuralis 270,6 ± 0,7 *
Karbonas[3] Pensilvanis Viršutinis/Vėlyvasis Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai didelė deguonies koncentracija. 299,0 ± 0,8 *
Vidurinis 306,5 ± 1,0
Apatinis/Ankstyvasis 311,7 ± 1,1
Misisipis Viršutinis/Vėlyvasis Dideli primityvūs medžiai. Pirmieji sausumos stuburiniai. Primityvūs rykliai išplito jūrose. Paplitę koralai, pečiakojai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas. 318,1 ± 1,3 *
Vidurinis 326,4 ± 1,6
Apatinis/Ankstyvasis 345,3 ± 2,1
Devonas Viršutinis|Vėlyvasis Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose pečiakojai, Tabulata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir riešapelekės žuvys. Pirmosios amfibijos. Kontinentas Euroamerika. 359,2 ± 2,5 *
Vidurinis 385,3 ± 2,6 *
Apatinis/Ankstyvasis 397,5 ± 2,7 *
Silūras Pržidolis Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys. 416,0 ± 2,8 *
Ludlovis 418,7 ± 2,7 *
Uenlokis 422,9 ± 2,5 *
Landoveris 428,2 ± 2,3 *
Ordovikas Viršutinis/Vėlyvasis Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito graptolitai, trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai. 443,7 ± 1,5 *
Vidurinis 460,9 ± 1,6 *
Apatinis/Ankstyvasis 471,8 ± 1,6
Kambras Viršutinis/Vėlyvasis Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas Kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, pintys, brachiopodai. 488,3 ± 1,7 *
Vidurinis 501,0 ± 2,0 *
Apatinis/Ankstyvasis 513,0 ± 2,0
Proterozojus[4] Neoproterozojus Ediakaris Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios pintys. 542,0 ± 1,0 *
Kriogenis Galimas „sniego gniūžtės“ periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia. 630 +5/-30 *
Tonis Akritarchų plitimas. 850 [5]
Mezoproterozojus Stenis Rodinijos susiformavimas. 1000 [5]
Ektazis   1200 [5]
Kalimis   1400 [5]
Paleoproterozojus Stateris Pirmieji eukariotai. 1600 [5]
Orosiris Atsirado deguonies atmosfera. 1800 [5]
Riacinis   2050 [5]
Sideris Deguonies katastrofa. 2300 [5]
Archėjus[4] Neoarchėjus Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas. 2500 [5]
Mezoarchėjus Pirmieji stromatolitai. 2800 [5]
Paleoarchėjus Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos. 3200 [5]
Eoarchėjus Prokariotai. 3600 [5]
Hadėjus[4][6] 4100 mln. m. – Seniausia žinoma uoliena.
4400 mln. m. – Seniausias žinomas mineralas.
4570 mln. m. – Žemės susiformavimas.
3800

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Paleontologai dažnai vietoje termino „periodas“ naudoja „gyvūnijos stadija“.
  2. Absoliutus laikas rodomas su paklaida dėl naudojamo geochronologinio laiko nustatymo metodo.
  3. JAV naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
  4. 4,0 4,1 4,2 Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
  5. 5,00 5,01 5,02 5,03 5,04 5,05 5,06 5,07 5,08 5,09 5,10 5,11 Nustatyta pagal absoliutų laiką t. y. geochronologiniais metodais.
  6. Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]