Madriu-Perafita-Klaroro slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Madriu-Perafita-Klaroro slėnis
Pasaulio paveldo sąrašas

Vall del Madriu-Perafita-Claror - 101.jpg
Vieta Flag of Andorra.svg Andora
Tipas Kultūrinis
Kriterijus v
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 1160
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 2004  (28 sesija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Madriu-Perafita-Klaroro slėnisVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Madriu-Perafita-Klaroro slėnis (kat. Vall del Madriu-Perafita-Claror) – ledyninis slėnis Pirėnų kalnuose, pietryčių Andoroje, sudarytas Madriu, Perafitos ir Klaroro upelių. Slėnis užima 42,47 km² plotą ir pasižymi reta ir saugoma gyvūnija ir augmenija.

Būdingi ledyniniai kraštovaizdžiai su aukštikalnių pievomis, skardžiais, stačiais miškingais slėniais. Iš pietų, rytų ir vakarų slėnį supa kalnai, o šiaurėje skardžiais leidžiasi į Valiros slėnį. Pietine slėnio riba eina Andoros–Ispanijos siena. Madriu-Perafita-Klaroro slėnis yra atskirtas nuo likusios Andoros ir pasiekiamas tik pėsčiomis įveikiamomis kalnų perėjomis. Nepaisant atokumo, slėnis paskutiniuosius 700 metų yra gyvenamas. Čia buvo verčiamasi geležies lydimu, ganykline gyvulininkyste, terasine žemdirbyste (kviečiai, rugiai, vynuogės), miškininkyste ir medžio anglies gamyba.

Dabar slėnyje yra pora gyvenviečių – Entremesaigvesas ir Ramijas. Jos gyvenamos tik šiltuoju metų laiku. Namai pastatyti iš granito, skalūniniais stogais, greta – dideli aruodai. XX a. Madriu-Perafita-Klaroro slėnis buvo apleistas, bet dabar atsigauna dėl turizmo ir ekologinio žemės ūkio. Su Andoros pagrindine dalimi slėnis sujungtas akmenimis grįstu keliu, o kalnų takais galima patekti į Kataloniją, Langedoką, Rusiljoną.

Madriu-Perafita-Klaroro slėnis 2004 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (2006 m. praplėstas).