Adomas Kazimieras Čartoriskis
| Adomas Kazimieras Čartoriskis lenk. Adam Kazimierz Czartoryski | |
|---|---|
| |
| Čartoriskiai | |
| |
| Čartoriskiai (herbas) | |
| Gimė | 1734 m. gruodžio 1 d. Gdanskas |
| Mirė | 1823 m. kovo 19 d. (88 metai) Seniava |
| Tėvas | Augustas Aleksandras Čartoriskis |
| Motina | Marija Sofija Seniavskytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Izabelė Fleming |
| Vaikai | Teresė Čartoriska Marija Ona Čartoriska Adomas Jurgis Čartoriskis Konstantinas Adomas Čartoriskis Gabrielė Čartoriska Sofija Čartoriska |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, politikas, rašytojas, literatūros kritikas, politinės grupuotės Familija kandidatas į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą. |
| Žymūs apdovanojimai | |
   | |
 Vikiteka |
Adomas Kazimieras Čartoriskis |
Adomas Kazimieras Čartoriskis (lenk. Adam Kazimierz Czartoryski, 1734 m. gruodžio 1 d. Gdanskas – 1823 m. kovo 19 d. Seniava, Pakarpatės vaivadija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, politikas, rašytojas, literatūros kritikas, politinės grupuotės Familija kandidatas į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Lietuvos didikų Čartoriskių giminės Klevanės šakos. Tėvas Augustas Aleksandras Čartoriskis, motina Sofija Seniavska.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1761 m. lapkričio 18 d. vedė, žmona Izabelė Fleming.[2] Vaikai: Teresė Čartoriska, Marija Ona Čartoriska, Adomas Jurgis Čartoriskis, Konstantinas Adomas Čartoriskis, Gabrielė Čartoriska, Sofija Čartoriska
Valstybės tarnyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1758 m. Podolės žemių generalinis seniūnas. 1764 m. Familijos politinės grupuotės kandidatas į Lenkijos sostą, bet Rusijos imperatorės Jekaterinos II spaudimu užleido jį pusbroliui Stanislovui Poniatovskiui. Tačiau liko opozicijoje pusbroliui. 1764 m. Abiejų Tautų Respublikos seimo maršalka.
Nuo 1768 m. Kadetų korpuso komendantas. 1773–1780 m. Edukacinės komisijos narys. 1780–1781 m. Vilniaus ir Gardino tribunolo pirmininkas. Ketverių metų seimo atstovas, Gegužės trečiosios konstitucijos šalininkas.
1812 m. birželio 28 d. išrinktas Lenkijos karalystės Generalinės konfederacijos ir Nepaprastojo seimo maršalka.
Gdanske įsteigė astronomijos observatoriją. Meno ir literatūros mecenatas. Jo rezidencija Pulavuose, kurioje nuo 1795 m. gyveno, XIX a. pradžioje tapo vienu svarbiausių Lenkijos kultūros centrų. Parašė komedijų, literatūros teorijos ir kritikos darbų.[3]
Mirus tėvui paveldėjo 60 mln. auksinų vertės turtą. Jam priklausė Palenkės Mendzyžecas bei Pakarpatės Jaroslavas. Masonų ložės Aux trois frères narys.
Apdovanotas Baltojo erelio ordinu, Šv. Stanislovo ordinu ir Rusijos caro Šv. Onos ordinu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Adomas Kazimieras Čartoriskis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 457 psl.
- ↑ Vyšniauskas M., Respublikos mecenatė – Izabelė Fleming-Čartoriska (I dalis) http://www.kamane.lt/Kamanes-tekstai/Istorija/Respublikos-mecenate-Izabele-Fleming-Cartoriska-I-dalis
- ↑ Adomas Kazimieras Čartoriskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 266 psl.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Adomas Malachovskis |
 1764 |
Po to: Juozapas Sosnovskis |
| |||||||||||||||||||||||