Kazys Daugėla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kazys Daugėla (1912 m. vasario 23 d. Radviliškyje1999 m. spalio 11 d. Čikagoje, Ilinojuje, JAV[1]) – Lietuvos inžinierius geodezininkas, fotografas, knygų autorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1931 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1936 m. – Aukštąją žemės ūkio mokyklą Vienoje (Austrija), įgijo inžinieriaus kultūrtechniko specialybę.

19371941 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ministerijos Melioracijos departamente kultūrtechnikos inžinieriumi, vėliau – referentu. 19381939 m. Šešupės aukštupio reguliavimo projekto vedėjas, vėliau (metus) – Vilniuje, priskirtas prie žemės tvarkytojo įstaigos periminėjo buvusį lenkų administracijos melioracijos skyrių su visais tarnautojais ir įjungė tą įstaigą į Lietuvos melioracijos departamentą. 19401944 m. dirbo Kaune Melioracijos departamento referentu drenažų projektams, dėstė Aukštesniojoje kultūrtechnikos ir geodezijos mokykloje Kėdainiuose.

1944 m rudenį išvyko į Austriją, o nuo 1945 m apsigyveno Bavarijoje, Kempteno stovykloje, kur buvo susirinkę nemažai lietuvių tremtinių (knyga „40 fotografijų iš lietuvių išeivių gyvenimo Bavarijoje, Kempteno stovykloje. 1945–1949 m.“). Čia jis mokytojavo stovyklos lietuvių gimnazijoje, dėstė suaugusiems svetimas kalbas, vedė fotografijos kursus. 1949 m persikėlė į JAV, iš pradžių apsistojo Mančesteryje, o vėliau – Bedforde. Dirbo Davisono bendrovėje rangovu, inžinieriumi projektuotoju.

Fotografas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fotografuoti pradėjo studijų metais. Nuo 1937 m. dalyvavo parodose ir konkursuose. Kaune vykusiuose Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos fotosekcijos rengiamose konkursinėse parodose jaunam inžinieriui už nuotraukas buvo skiriamos premijos. 1939 m. Vokietijoje vyko tarptautinis „Roleiflekso“ firmos konkursas, pavadintas fotografų olimpiada. Iš viso pasaulio buvo pristatyta 35 000 nuotraukų, o atrinkta tik 195. Tarp jų – nuotaikinga Molėtų paežerės nuotrauka.

Karo metais Kempteno stovykloje fiksavo tremtinių gyvenimo akimirkas: buitį, darbą ir poilsį, šventes, mokslą ir sportą. Nuo 1952 m. – JAV fotografijos draugijos narys, dalyvavo kasmetinėse išeivijos fotografų parodose Čikagoje.

Niekada nenutraukė ryšių su Lietuva. 1988 m. savo fotografijų parodą eksponavo Kauno fotografijos galerijoje, vėliau ji buvo perkelta į Fotografijos muziejų Šiauliuose. 1992 m. surengė parodą „Statybos Lietuvoje ir Amerikoje“, o 1995 m. rugsėjo 22 d. Fotografijos muziejuje vyko parodos „Veidai ir vardai“ atidarymas bei to paties pavadinimo albumo, kurio autoriai Kazys Daugėla, Algimantas Kezys ir Vytautas Maželis, pristatymas. 1992 m. išleido knygą „Išeiviai iš Lietuvos“, kuri 1993 m. Baltijos šalių knygos meno konkurse Rygoje pelnė net du diplomus – už albumo dizainą ir fotografijų meniškumą.

Nuo pat Fotografijos muziejaus įkūrimo padėjo jam informuoti apie lietuvių išeivijos fotografus ir parodas, atsiuntė labai vertingą 20 tomų fotografijos enciklopediją, „Kodak“ leidyklos išleistų vadovėlių seriją apie fotografiją, jos meną ir techniką. Muziejui padovanojo didžiąją savo fotoarchyvo dalį – fotografijų, skaidrių, negatyvų ir medalių. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos garbės narys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kazys Daugėla. Užjūrio veidai ir vaizdai. 1995 m.