Ipolitas Nauragis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ipolitas Nauragis (1900 m. gruodžio 2 d. Krakėse, Kėdainių raj.1982 m. vasario 23 d. Providence, JAV) – karininkas, dainininkas (bosas), vargonininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis muzikos mokytojas buvo vargonininkas Zigmas Aleksandravičius, kuris keletą metų mokė skambinti pianinu ir vargonuoti. Kiek laiko dirbo ir mokėsi Rusijoje, o 1918 m. grįžo į Lietuvą, suorganizavo Krakių valsčiaus savivaldybę. 1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, įstojo ir baigė karo mokyklą, dalyvavo laisvės kovose.

Nuo 1922 m. dirbo Mažeikių stoties komendantūroje, 1923 m. vėl grįžo į Kauną ir pas O. Marini pradėjo mokytis dainuoti. 19241929 m. dainavimo studijas tęsė Kauno muzikos mokykloje. 1926 m. pirmą kartą dainavo viešame moksleivių koncerte, o 1928 m. debiutavo Džiuzepės Verdi operoje „Aida“ – atliko vyriausiojo žynio Ramfio vaidmenį. Netrukus buvo pakviestas nuolatiniam darbui į Valstybės teatrą.

1930 m. dainavimo studijas gilino Prancūzijoje ir Italijoje. Gavęs Lietuvos švietimo ministerijos stipendiją, 1931 m. vėl išvyko į Italiją, kur mokėsi ir Milano teatruose dainavo Dž. Verdi operų spektakliuose.

19331944 m. buvo Valstybės teatro solistas. Dalyvavo 35 operų spektakliuose ir sukūrė apie 70 įvairių vaidmenų. 1936 m. kartu su Vince Jonuškaite, Kipru Petrausku ir Juozu Mažeika pusantro mėnesio dainavo garsiame Buenos Airių (Argentina) Colon teatre. 1937 m. Vienos Volksgear teatre atliko Mefistofelio vaidmenį Šarlio Guno operoje „Faustas“, dainavo Latvijoje, Estijoje ir daugelyje Lietuvos miestų, taip pat Vilniaus operoje.

1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, tremtinių stovyklose surengė apie 300 koncertų. Prisidėjo prie Lietuvių operos Detmolde organizavimo, 12 kartų atliko Don Basilio vaidmenį Džoakino Rosini operoje „Sevilijos kirpėjas“. Su kitais solistais daug koncertų surengė ir Anglijoje.

1949 m. atvyko į JAV, koncertavo didžiuosiuose Amerikos ir Kanados miestuose. Iš pradžių vargonininkavo Aušros Vartų parapijoje Niujorke, o nuo 1953 m. – Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Worcesteryje, MA. Vadovavo chorams, statė operetes, rengė koncertus, dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose ir dainų šventėse.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.