Carl Friedrich Gauss

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Carl Friedrich Gauss
Carl Friedrich Gauss.jpg
Karlas Frydrichas Gausas
Gimė: 1777 m. balandžio 30 d.
Mirė: 1855 m. vasario 23 d. (77 metai)
Veikla: vokiečių matematikas, fizikas
Alma mater: Helmstedto universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Carl Friedrich GaussVikiteka
Parašas
Carl Friedrich Gauß signature.svg

Karlas Frydrichas Gausas (vok. Johann Carl Friedrich Gauß, 1777 m. balandžio 30 d. – 1855 m. vasario 23 d.) – vokiečių matematikas, fizikas, mokslininkas, pasižymėjęs daugelyje sričių: skaičių teorijoje, matematinėje analizėje, diferencialinėje geometrijoje, geodezijoje, astronomijoje, optikos teorijoje ir kitur.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gauso statula jo gimtinėje, Brunsvike (dabartinis Braunšveigas)

Ankstyvieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

K. Gausas gimė neturtingoje šeimoje 1777 m. balandžio 30 d. Brunsvike (dabartinis Braunšveigas), esančiame Žemutinėje Saksonijoje. Jo matematiniai sugebėjimai pasireiškė labai anksti. Pasakojama, kad, būdamas tik 3 m. amžiaus, jis rado klaidą tėvo finansiniuose paskaičiavimuose. Į gabų vaikiną atkreipė dėmesį Brunsviko hercogas ir suteikė paramą, leidusią 1792–1795 m. mokytis Brunsviko Karališkoje kolegijoje (Collegium Carolinum, dabar Braunšveigo technikos universitetas). Vėliau, 1795–1798 m., K. Gausas studijavo Giotingeno universitete.

Vidurinieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

1799 m. Helmstedto Julijaus akademijoje (Academia Julia) apgynė daktaro disertaciją, kurioje įrodė fundamentaliąją algebros teoremą – bet kokia algebrinė lygtis su kompleksiniais koeficientais turi bent vieną sprendinį.

Gausas taip pat daug prisidėjo prie skaičių teorijos. 1801 m. savo knygoje „Aritmetiniai tyrimai“ (lot. Disquisitiones Arithmeticae) įvedė simbolį ≡ kongruencijai ir naudojo jį aiškindamas modulinę aritmetiką.

Nuo 1807 m. iki mirties 1855 m. vasario 23 d. jis ramiai dirbo astronomijos observatorijos vadovu ir buvo savo gimtojo universiteto profesorius. Kaip ir jo amžininkai I. Kantas, Gėtė, Bethovenas ir Hėgelis, jis laikėsi nuošaliai nuo politinių įvykių.