Utenos apskrities herbas
Utenos apskrities herbas - vienas iš Utenos apskrities heraldikos atributų. Herbo raudoname lauke sidabrinis žirgas, virš jo, pastumta į kairę, auksinė aštuoniakampė žvaigždė. Herbo skydą juosia mėlynas bordiūras su 10 dvigubų auksinių kryžių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadaise didesnėje Utenos apskrities teritorijos dalyje gyveno sėliai. Archeologinė medžiaga leidžia tvirtinti, kad jie vertėsi žemdirbyste ir gyvulių auginimu. Valstybės kūrimosi laikotarpiu Utena ar bent dalis jos teritorijos greičiausiai priklausė Nalšios žemei, kurios paskutinis kunigaikštis Daumantas 1263 m., vidaus karo metu, pabėgo į Pskovą. Po to Nalšia atiteko didžiajam kunigaikščiui. Jai valdyti buvo skiriami seniūnai, tiesa, žinomi tik nuo XV a. pabaigos. Po 1564–1566 m. teismų ir administracinės reformos didesnė dalis dabartinės Utenos apskrities atiteko Vilniaus vaivadijos Vilkmergės, o šiaurinis kampas - Breslaujos pavietams.
Rusijos Imperijos laikotarpiu šioje teritorijoje buvo Utenos ir kiti valsčiai, priklausę Vilkmergės ir Zarasų (Novoaleksandrovsko) apskritims. Utenos apskrities, kaip teritorinio - administracinio vieneto, ištakos siekia Pirmąjį pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą, pavaldų Oberosto Lietuvos sričiai. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio mėn. viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Vasario 16-osios akto signataras Steponas Kairys, bet netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržę raudonarmiečiai. Tai pavyko padaryti 1919 m., jau išvijus bolševikus. Apskritis gyvavo iki 1950 m. Tuomet ją sovietinė valdžia panaikino ir pertvarkė į Utenos bei kitus aplinkinius rajonus.
Iš naujo 1994 m. atkurta Utenos apskritis istorinio herbo neturėjo. Ieškant jai simbolikos, buvo pastebėta, kad šis regionas garsėja savita kultūra, senomis kovos už laisvę tradicijomis, jos gyventojai nuo seniausių laikų verčiasi gyvulių auginimu, ypač žirgininkyste, kultivuoja žirgų sportą. Bene 50 metų Utenoje, Rašės hipodrome, rengiamos ristūnų lenktynės. Tai - svarbiausia vasaros žirgų sporto šventė. Utenos apskričiai priklausančiose Dusetose jau daugiau kaip 200 metų ant užšalusio Sartų ežero rengiamos žirgų lenktynės. Į jas šio sporto mėgėjai atvyksta iš visos Lietuvos ir kaimyninių kraštų. Lietuviai, ypač praeityje, žirgą garbino. Jis buvo neatsiejamas kario, kovotojo už laisvę, atributas, apdainuotas liaudies dainose, minimas kronikose ir padavimuose. Žirgas su raiteliu pateko net į Lietuvos valstybės heraldiką. Dar 1969 m., kai buvo kuriamas Utenos miesto herbas, buvo panaudota laimę simbolizuojanti žirgo pasaga, o antruoju simboliu išrinkta aštuoniakampė žvaigždė - žiežirba, turėjusi pabrėžti veržlų paskutinių dešimtmečių miesto augimą. Suderinus su vietos administracija, Utenos apskrities herbe nutarta pavaizduoti du simbolius - žirgą ir virš jo aštuoniakampę žvaigždę - žiežirbą. Žirgas rodo senas apskrities žirgininkystės tradicijas bei Žirgų sportą, o žvaigždė, paimta iš Utenos miesto herbo, - apskrities centrą Uteną. Tarpusavyje susiję ir kiti du simboliai, nes pasaga priklauso žirgui, kaip Utenos miestas - Utenos apskričiai. Kita vertus, heraldikoje aštuoniakampė žvaigždė reiškia atgimimą ir žinias, o žirgas simbolizuoja laisvę, intelektų, sėkmę. Sakoma, kad jis sujungia liūto drąsą, erelio akylumą, jaučio jėgą, elnio greitį. Apskrities statusą herbe rodo mėlynas bordiūras su 10 dvigubų auksinių kryžių.
Utenos apskrities herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 38 patvirtino 2004 m. rugpjūčio 16 d.
Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos heraldika II / Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento; (sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša) Vilnius: Baltos lankos, 2004, ISBN 9955-584-69-6.