Samuelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Samuelis patepa Dovydą karaliumi. Iliustracija iš Ingeborg-Psalter

Samuelis, Shmu'el (hebr. שמואל) - Senojo Testamento pranašas, Elkanos ir Onos sūnus, paskutinis Izraelio teisėjas ir pirmasis pranašas. Pirmoji Samuelio knyga pasakoja apie Samuelio darbus ir gyvenimą. Samuelis gyveno maždaug XI a. pr. m. e. Samuelis valdė Izraelį per visą savo gyvenimą, užtikrino taiką. Pasenęs savo sūnus paskyrė teisėjais. Teigiama, kad žmonės nesijautė laimingi ir reikalavo karaliaus. Iš pradžių Samuelis tam priešinosi, bet Dievas liepė jam patepti karaliumi Saulių. Kai Saulius nepakluso Dievui, Samuelis patepė karaliumi Dovydą.

Teigiama, kad Samuelio gimimu Dievas atsiliepė į nuoširdžią Onos maldą. Atsilygindama ji tesėjo pažadą Dievui ir atidavė Samuelį į Silo šventyklą auklėti kunigui Heliui.

Pasakojama, kad kartą naktį Dievas pranešęs Samueliui, kad Helio šeima bus nubausta už sūnų piktadarybes. Kai Helis mirė, Samuelio reikalai pablogėjo. Izraelį buvo užkariavę filistinai, todėl žmonės nebetikėjo, kad Dievas jais rūpinasi. Samuelis ragino juos sudaužyti savo stabus ir nusilenkti Dievui. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bibilijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.