Bairoitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bairoitas
vok. Bayreuth
   Wappen von Bayreuth.svg   
Marktplatz Bayreuth.JPG
Miesto aikštė

Bairoitas
49°56′53″N 11°34′42″E / 49.94806°N 11.57833°E / 49.94806; 11.57833 (Bairoitas)Koordinatės: 49°56′53″N 11°34′42″E / 49.94806°N 11.57833°E / 49.94806; 11.57833 (Bairoitas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Bavarija Bavarija
Meras: Brigitte Merk-Erbe
Gyventojų (2011): 73 111
Plotas: 66,92 km²
Tankumas (2011): 1 093 žm./km²
Tinklalapis: www.bayreuth.de

Bairoitas {vok. Bayreuth) yra Vokietijos miestas Šiaurės Bavarijoje prie Raudonojo Maino slėnyje tarp Frankonijos Juros ir Fičelo kalnų. Miestas minimas nuo 1194 m. Dabar Bairoitas yra Viršutinės Frankonijos sostinė. Jame gyvena 73 111 žmonių (2011 m.). Jis garsus visame pasaulyje dėl kasmetinio Bairoito festivalio, per kurį atliekamos XIX a. Richard Wagner operos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bairoito markgrafystė.
Bairoitas apie 1900 m.

Miestą įkūrė Andechso grafai XII a. viduryje,[1] bet pirmąkart buvo paminėtas kaip Baierrute 1194 m. vyskupo Oto II Bambergiečio dokumentuose. 1231 m. Bairoitas paminėtas kaip miestas. Andechs-Meranijos grafai valdė miestą iki 1248 m. Jiems išmirus valdė Nurembergo burggrafai, priklausę Hohencolernams. Iš pradžių jie gyveno Plasenburgo pilyje Kulmbache. Miestas plėtėsi lėtai.

1361 m. imperatorius Karolis IV Liuksemburgietis suteikė burgrafui Frydrichui V teisę kalti monetas, skirtas Bairoitui ir Kulmbachui. 1421 m. Bairoitas pirmąkart paminėtas žemėlapyje.

1430 m. vasarį husitai nusiaubė miestą. Iki 1528 m. apylinkėse paplito protestantų tikėjimas. 1605 m. gaisras sunaikino 137 namus iš 251. 1620 m. mieste kilo maras, o 1621 m. vėl kilo gaisras. Bairoitas nukentėjo per Trisdešimtmetis karą.

1603 m. markgrafas Kristijonas persikėlė į miestą. Pirmus rūmus 14401457 m. pastatė Jonas IV Alchemikas. Tai dabartinių rūmų, kurie daug kartų buvo perstatyti, pirmtakas.

Miesto aukso amžius buvo 17351763 m., kai valdė markgrafas Frydrichas ir jo žmona Vilhelmina, mėgstamiausia Frydricho II sesuo. 1742 m. įkurta Frydricho akademija, kuri tapo universitetu 1743 m., bet buvo perkeltas į Erlangeną dėl riaušių, kur liko iki šių laikų. 17561763 m. Bairoite veikė Menų ir mokslo akademija.

1760 m. pastatyta sinagoga, o 1787 m. – žydų kapinės.

1769 m. markgrafas Karolis Aleksandras iš Ansbacho pradėjo valdyti miestą, kai markgrafas Frydrichas nepaliko vaikų, ir Bairoitas tapo antrine rezidencija. 1791 m. gruodžio 2 d. miestas tapo Prūsijos dalimi.

1804 m. rašytojas Jean Paul Richter persikėlė į miestą, kur gyveno iki mirties 1825 m.

18061810 m. miestą valdė prancūzai. Bavarijos karalystė nusipirko Bairoitą iš Napoleono už 15 mln. frankų.

1870 m. balandžio 17 d. Richard Wagner lankėsi mieste, nes skaitė apie Markgrafo operos rūmus ir manė, kad jų scenos tinka jo operoms, bet orchestro duobė buvo per maža. Jis svarstė mintį – pastatyti savo operos rūmus – kurią miestiečiai palaikė ir suteikė žemės plotą. 1876 m. rugpjūčio 13 d. buvo atidaryti Richard Wagner operos rūmai ir prasidėjo Bairoito festivalis.

1886 m. mieste mirė Ferencas Listas, kai lankė dukrą Kosimą, Vagnerio našlę. Listas ir Vagneris yra palaidoti Bairoite, nors Vagneris mirė Venecijoje 1883 m.

1892 m. miesto gatvėse buvo įvestas elektrinis apšvietimas, 1908 m. atsidarė pirmas kino teatras.

Po Pirmojo pasaulinio karo Darbininkų ir karių taryba trumpam užėmė valdžią mieste. 1923 m. rugsėjo 30 d. NSDAP organizavo renginį, kuriame Adolfas Hitleris pirmąkart sutiko Hans Schemm ir Vagnerio žentą Houston Stewart Chamberlain.

Dėl Vagnerio festivalio ir miestiečių paramos dešiniesiems, naciai norėjo Bairoitą padaryti pavyzdiniu miestu ir jį tiesiogiai valdė iš Berlyno.

1945 m. balandį buvo subombarduota trečdalis miesto, sugriauta 4500 namų, 741 žmogus žuvo. Balandžio 14 d. amerikiečiai užėmė miestą.

1971 m. nuspręsta įkurti mieste universitetą, kuris pradėjo veikti 1975 m.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mayer, Bernd and Rückel, Gert (2009). Bayreuth – Tours on Foot, Heinrichs-Verlag, Bamberg, p.5, ISBN 978-3-89889-147-9.