Mezoninas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mezoninas

Mezoninas (it. mezzanino – vidurinis) – architektūros elementas, pusaukštis tarp dviejų pastato aukštų, dažniausiai viršutinis aukštas, kai kada su balkonu.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Mezoninas įrengiamas virš pastato vidurinės dalies, jame būna pagalbinės arba gyvenamosios patalpos (tarnų, vaikų kambariai). Pastato fasade mezoninas išskiriamas traukomis, langų forma. Nuo Renesanso laikų mezoninas būdingas rūmų architektūrai, mezonino atmaina – antresolė. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mezoninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 15 psl.