Pianinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Klavišinis instrumentas | |
|---|---|
| Kiti pavadinimai | Klepas |
| Hornbostel–Sachs klasifikacija | 314.122-4-8 (paprastasis chordofonas su klaviatūra, garsas išgaunamas plaktukais) |
| Išradėjas (-ai) | Bartolomeo Cristofori |
| Išsivystė | Ankstyvajame XVIII a. |
| Garsų diapazonas | |
|
|
|
| Susiję instrumentai | |
|
|
|
Pianinas – klavišinis instrumentas, fortepijono atmaina. Pianino garsas išgaunamas klavišais, kurie sujungti su plaktukėlias, užgaunančiais stygą.
Priklausomai nuo registro vienam garsui priskiriamos 1-3 stygos. Tradicinis pianinas turi 88 klavišus, jo diapazonas siekia 7 oktavas (nuo A subkontroktavoje iki C penktojoje oktavoje). Pavadinimas kilęs iš itališko žodžio pianoforte, reiškiančio 'tyliai – garsiai'. Pianiną išrado Bartolomeo Cristofori Florencijoje (Italija) apie 1698 metus. Seniausi išlikę instrumentai yra pagaminti XVIII a. II-ąjį dešimtmetį. Kartais būna du pedalai pianino apačioje. Vienas iš jų pailgina grojamą garsą, o kitas patylina.