Simfonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Simfonija – muzikos žanras, ciklinis kūrinys, dažniausiai susidedantis iš keturių dalių, skirtas atlikti simfoniniam orkestrui.

Sąskambių, garsų, tonų, spalvų harmoningas suderinimas. Šis terminas sutinkamas jau baroko epochoje, taip buvo vadinama operų įžanginė muzika arba savarankiški, kelių kontrastingų dalių orkestriniai kūriniai. Simfonijos žanras susiformavo klasicizmo epochoje XVIII a. antrojoje pusėje. Jos pradininkas – austrų kompozitorius Jozefas Haidnas.

Simfonijos dalys[taisyti | redaguoti kodą]

Simfonijos paprastai būna keturių dalių, kur kas mažiau sukurta 3-jų ar 5-ių dalių simfonijų. Franco Šuberto „Nebaigtoji simfonija“ yra tik dviejų dalių. Dmitrijaus Šostakovičiaus 14-oji simfonija(Opus 135 sopranui, bosui, styginiams ir mušamiesiems), yra vienuolikos dalių.

Įprasta simfonijos struktūra:

  1. Allegro (greita dalis)
  2. Andante arba Lento (rami, lėta dalis)
  3. Menuetas arba Scherco (charakteringa, žaisminga dalis)
  4. Finalas Allegro (greita dalis)

Žodis simfonija kilęs iš gr. συμφωνία, simfonia 'sąskambis', iš gr. syn- 'kartu' + gr. phōnē 'balsas, garsas'. Sąskambis – gražus, harmoningas daugelio vienu metu grojančių instrumentų skambėjimas.

Sonatinio allegro forma[taisyti | redaguoti kodą]

Simfonijų pirmosios dalys, o kartais ir finalas yra kuriamos sonatinio allegro formoje, kurią sudaro:

  1. Ekspozicija (parodymas, skamba pagrindinė ir šalutinė temos)
  2. Temų perdirbimo, vystymo dalis
  3. Repriza (ekspozicijos pakartojimas)

Prieš ekspoziciją gali būti įžanga, o po reprizos – coda (baigiamoji kūrinio dalis). Sonatinio allegro formoje buvo kuriamos ir sonatų, koncertų, kvartetų pirmosios, o kartais ir finalinės dalys bei kitų žanrų kūriniai: uvertiūros, simfoninės poemos ir pan.

Simfonijos žanro įtvirtintojai[taisyti | redaguoti kodą]

Simfonijos žanrą įtvirtino Vienos klasikai:

  1. Jozefas Haidnas (1732–1809) – 104 simfonijos („Atsisveikinimo“, „Imperatoriškoji“, „Siurprizas“, „Londono“).
  1. Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756–1791) – 41 simfonija („Prahos“, „Paryžiaus“, „Jupiterio“, G-moll)
  1. Liudvikas van Bethovenas (1770–1827) – 9 simfonijos („Hengine“, „Likimo“, „Pastoralinė“, 9 simfonija)

Kiti žymūs simfonijų kūrėjai: Johanesas Bramsas, Piotras Čaikovskis, Antoninas Dvoržakas, Janas Sibelijus, Antonas Brukneris, Gustavas Maleris, Dmitrijus Šostakovičius.