Paprastoji lūšis
Šis straipsnis apie plėšrų žinduolį. Apie Ventos kairįjį intaką skaitykite straipsnyje Lūšis (upė). Apie heraldinį simbolį skaitykite straipsnyje Lūšis (simbolis).
| Lynx lynx Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Paprastoji lūšis (Lynx lynx) Bavarijos girios nacionaliniame parke | ||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Lynx lynx Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
 Paprastųjų lūšių apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje 2015 m. |
Paprastoji lūšis arba tradiciškai lūšis (Lynx lynx) – katinių (Felidae) šeimos, mažųjų kačių (Felinae) pošeimio plėšrus žinduolis.
Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastosios lūšys savaime paplitusios Eurazijos šiaurinėje dalyje nuo Atlanto vandenyno pakrančių Skandinavijoje iki Ramiojo vandenyno Kamčiatkoje, Primorėje ir Šiaurės Korėjoje, pietinis arealas Himalajų kalnuose. Praeityje buvo paplitusios beveik visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį, tačiau XX amžiaus viduryje vakarinėje ir vidurinėje Europos dalyje išnyko. Vėliau pradėtos reintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma. Apie 90 % paprastųjų lūšių populiacijos gyvena Sibire.
Paprastųjų lūšių skaičius pagal šalis:
- Norvegijoje: 600
- Švedijoje: 1000–1400[2]
- Suomijoje: 2700–2900[3]
- Estijoje: 1000 [4]. Čia gyvena tankiausia lūšių populiacija.
- Latvijoje: 700
- Lietuvoje: 90–100
- Lenkijoje: 180
- Gudijoje: 400–450
- Ukrainoje (dauguma Karpatų kalnuose): 350–400
- Vokietijoje: 100–160 [5]
- Šveicarijoje: 130[6]
- Slovakijoje (ypač Karpatų kalnuose): 450
- Rumunijoje (ypač Karpatų kalnuose): 1500
- Bosnijoje ir Hercegovinoje: 1200
- Albanijoje: ne daugiau kaip 20 [7]
- Makedonijoje: 100
- Bulgarijoje: 700
Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje gyvena paprastosios lūšies, šiaurinių paprastųjų lūšių (Lynx lynx lynx) porūšis. Tai labai retas, įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategorijos sąrašus plėšrus žinduolis.[8] XX a. pradžioje Tadas Ivanauskas rašė, kad jų liko tik menki likučiai. Kurį laiką jos medžiotos, bet 1979 m. medžioklė uždrausta. 2008 m. Lietuvoje gyveno kelios dešimtys šiaurinių paprastųjų lūšių. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos.
1965 m. Lietuvoje gyveno 40 lūšių (14 iš jų buvo sumedžiotos), 1970 m. – 140 (13 sumedžiota), 1975 m. – 200 (17 sumedžiota), 1980 m. – 120 lūšių, 1985 m. – 200, 1988 m. – 215, 1990 m. – 170, 1995 m. – 100, 2000 m. – 87, 2015 m. – 97 paprastosios lūšys[9].
Gyvenama aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavieniai individai laikosi didesniuose, brandžiuose miškuose. Mėgsta ramius, mišrius su stambiais medžiais miškus su tankiu pomiškiu plotus. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse.
Mityba ir elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Neskaitant patelių su jaunikliais, suaugę individai didžiąją metų dalį laikosi pavieniui. Jeigu paprastųjų lūšių gyvenamoje teritorijoje jų medžiojamųjų gyvūnų apstu, užima gana nedidelę, nuo 20 km² teritoriją, bet jeigu medžiojamųjų gyvūnų nėra daug, jų užimamos teritorijos gali siekti ir virš 400 km². Patinų teritorijos, kuriose medžiojama, paprastai būna didesnės nei patelių. Per naktį paprastosios lūšys nukeliauja apie 20 km atstumus, nors dažniausiai įveikia pusę šio atstumo. Saugodami savo teritorijas, jas pažymi šlapimu, išmatomis ar kūnu besitrindami į medį.[10] Aktyvios naktimis ir sutemomis, dieną pasislėpusios tankmėje ilsisi. Jeigu junta maisto trūkumą, gali medžioti ir dieną. Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, kiškiais, stirnomis, Ovis nivicola, elniais, įskaitant šiauriniais, tauriaisiais ir dėmėtaisiais. Dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Lyginant su kitais katiniais, paprastoji lūšis labai stiprus plėšrūnas, galintys nugalabyti keturis kartus už save stambesnę auką. Paprastoji lūšis stipresnė už šunį (pvz., vokiečių aviganį). Anot rusų gamtininko Michailo Arsenjevičiaus Krečmaro (rus. Михаи́л Арсе́ньевич Кре́чмар), „paprastosios lūšies patinas lengvai susidoroja su už save dvigubai stambesniu ir treniruotu vokiečių aviganiu. Žudo lapes, kiaunes, bet jų neėda“[11]. Žmogaus užpuolimo atvejų nėra užregistruota, nors jo beveik nevengia, bado metu gali užklysti ir į gyvenvietes.
Priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastųjų lūšių natūralūs priešai yra žmonės, tigrai, leopardai, pilkieji vilkai. Teritorijose kur yra padidėjęs pilkųjų vilkų skaičius, yra tendencija, kad paprastųjų lūšių skaičius sumažėja. Taip pat tokiose teritorijose, palyginus su vilkų grobiu, lūšys pasitenkina smulkesniu grobiu. Yra pasitaikiusių atvejų, kada lūšiai gelbėjantis nuo vilko, nespėjus jai įsiropšti į medį, jį vilkas suėsdavo. Erniai dažnai pasisavina lūšies grobį, konfrontuoja, lūšis nors jų ir vengia, bet savo mažylius gina.
Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ruja trunka nuo sausio iki kovo mėnesių. Nėštumas – 50-70 dienų. Patelė dažniausiai veda 2-3 (kartais iki 5) aklus jauniklius, jie praregi po 10-11 dienų. Jauniklius patelė prižiūri 1-2 metus. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai didžiausi katinių šeimos gyvūnai Lietuvoje, stambiausi lūšių (Lynx) gentyje, aštunta pagal stambumą tarp kitų katinių šeimos rūšis. Kūno ilgis 80–120 cm, didžiausias – 130 cm, aukštis pečių lygyje 65–75 cm. Uodega trumpa, apie 25 cm, juodu galu. Sveria 15–29 kg, maksimaliai iki 38 kg. Lūšies liemuo stambus, trumpas, kojos ilgos ir storos, letenos didelės.
Kailis tankus ir švelnus, šviesiai rusvas su juosvomis ar rusvomis dėmėmis. Ausys su ilgais juodų plaukų šepetėliais viršūnėse. Jaunikliai balti, vėliau spalva darosi rusvai pilka, išryškėja tamsiai rudos dėmės.
-
Paprastoji lūšis -
Paprastoji lūšis -
Paprastoji lūšis -
Paprastosios lūšies mažylis -
Paprastosios lūšies mažylis
Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarp paprastųjų lūšių tyrinėtojų nėra vieningos nusistovėjusios nuomonės dėl porūšių skaičiaus ir, įvairiais šaltiniais, išskiriama nuo 4 iki 14 porūšių.
Gyvuojantys porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šioje klasifikacijoje išskiriami 9 porūšiai:[12]
- Lynx lynx carpathicus Heptner and Sludskii, 1972; Karpatų kalnuose, Vidurio Europoje. Antras pagal stambumą paprastųjų lūšių porūšis.
- Lynx lynx dinniki Satunin, 1915; Kaukaze.
- Lynx lynx isabellinus (Blyth, 1847); Vidurinėje Azijoje.
- Lynx lynx kozlovi Fetisov, 1950; Sajanuose.
- Lynx lynx lynx (Linnaeus, 1758) - Šiaurinė paprastoji lūšis; nominuotas porūšis. Porūšio paplitimo regionai: Skandinavija, Suomija su Karelija, Baltijos šalys įskaitant Lietuvą, šiaurinė ir vidurio Lenkija (įskaitant Belovežo ir Kampinosko girias), Baltarusija, europinės Rusijos vidurio, šiaurinė, vakarinė ir rytinė dalys, Uralo kalnai, Vakarų Sibiras iki Jenisiejaus upės.
- Lynx lynx martinoi sin. Lynx lynx balcanicus Bureš, 1941; aptinkamas nedidelėje Balkanų dalyje - daugiausia Albanijoje, taip pat Kosove, pietryčių Juodkalnijoje, vakarinėje Makedonijoje ir šiaurinėje Graikijoje[13].
- Lynx lynx stroganovi Heptner, 1969; Tolimųjų Rytų Amūro upės regione.
- Lynx lynx wardi (Lydekker, 1904); paplitusi Altajaus kalnuose.
- Lynx lynx wrangeli Ognev, 1928; Rytų Sibire ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Stambiausias paprastųjų lūšių porūšis. Patinų kūno svoris iki 38 kg, yra pasitaikiusių iki 45 kg.
Išnykę porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- † Lynx lynx sardiniae Mola, 1908; Išnykęs Sardinijos saloje.
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red List - Lynx lynx“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2014-04-20.
- ↑ naturvardsverket.se / [http://www.naturvardsverket.se/fakta-om-lodjur Fakta om lodjur Tillståndet för lodjursstammen], Uppdaterad: 19 november 2014
- ↑ rktl.fi / Ilveksen kanta-arviot Archyvuota kopija 2014-12-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ kirj.ee / Lynx acceptance in Poland, Lithuania and Estonia | Estonian Journal of Ecology, 2010, 59, 1, 52ñ61
- ↑ spiegel.de / Back to the Wild: Predatory Cats Return to the Harz Mountains, October 01, 2010
- ↑ wwf.ch / Schwierige Zeiten für Bär, Wolf & Co., 27 Dezember 2012
- ↑ catsg.org / The second Balkan lynx picture in Albania | Association for the Protection and Preservation of Natural Environment in Albania
- ↑ raudonojiknyga.lt / Lūšis
- ↑ grynas.delfi.lt / Jų vos 97-ios, o medžiotojai nori pradėti medžioklę | Birutė Davidonytė, 2015 m. balandžio 8 d.
- ↑ lynxuk.org / Eurasian Lynx (lynx lynx) Species Descriptionl[neveikianti nuoroda]
- ↑ kiowa-mike.livejournal.com / Леопард российских лесов | Dec. 21st, 2006
- ↑ kora.ch / Status and conservation of the Eurasian lynx (Lynx lynx) in Europe in 2001 Archyvuota kopija 2021-08-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ iucnredlist.org / Lynx lynx ssp. balcanicus
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- youtube.com / EURASIAN LYNX — a leopard-sized deer hunter! Lynx vs wolf, fox, goat and hare!
- youtube.com / Link with the Lynx – The Secrets of Nature Anglų k.
- ec.europa.eu / History, status, and conservation perspectives of the Eurasian lynx | 2016
- wildcatconservation.org / Eurasian Lynx Anglų k.
- felineconservation.org / Eurasian Lynx Archyvuota kopija 2014-12-19 iš Wayback Machine projekto. Anglų k.
- lynx.uio.no / Eurasian lynx Archyvuota kopija 2007-05-27 iš Wayback Machine projekto. Anglų k.
- arkive.org / Eurasian lynx Archyvuota kopija 2012-01-15 iš Wayback Machine projekto. Anglų k.
- animaldiversity.org / Lynx lynx Eurasian lynx Anglų k.
- wwf.panda.org / Eurasian lynx Archyvuota kopija 2014-12-04 iš Wayback Machine projekto. Anglų k.
- earthtouchnews.com / What happens when a lynx meets a wolf in the snowy Polish wilderness? By Kelly Starzak, April 15 2016; Anglų k.
- big-cats.de / Der Eurasische Luchs Archyvuota kopija 2014-12-03 iš Wayback Machine projekto. Vokiečių k.
- sch714-wildcat.narod.ru / Обыкновенная рысь, Lynx lynx Rusų k.
