Dėmėtasis elnias

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cervus nippon
Dėmėtasis elnias (Cervus nippon)
Dėmėtasis elnias (Cervus nippon)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
(Wikispecies-logo.svg Ruminantia)
Šeima: Elniniai
(Wikispecies-logo.svg Cervidae)
Gentis: Tikrieji elniai
(Wikispecies-logo.svg Cervus)
Rūšis: Dėmėtasis elnias
(Wikispecies-logo.svg Cervus nippon)
Binomas
Cervus nippon
Temminck, 1838

Dėmėtasis elnias (lot. Cervus nippon, angl. Sika Deer, vok. Sikahirsch) – elninių (Cervidae) šeimos, tikrųjų elnių (Cervus) genties žinduolis.

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kūno ilgis 150–180 cm, uodega 14–19 cm. Patinas sveria 100–130 kg, patelė 60–85 kg. Dėmėtasis elnias smulkesnis už taurųjį, tačiau jo ragai šakotesni. Kailis vasarą ryškiai rudas, žiemą pilkšvas. Ant nugaros, menčių ir šonų išsidėsčiusios išilginėmis eilėmis baltos dėmelės. Pažastys, kirkšnys, pilvo galas ir uodegos apačia balti. Ragai su 4-5 atšakomis, juos meta balandžiogegužės mėn., nauji užauga ir nusivalo iki rugsėjo mėn. pradžios.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Maitinasi lapuočių medžių ir pušų šakelėmis, lapais, pumpurais, ūgliais, taip pat žole, grybais, viržiais, mėlynių uogienojais[1].

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tai Rusijos Tolimųjų Rytų bei Rytų Azijos vietinės faunos rūšis. Lietuvoje introdukuotas 1954 m. Kauno raj., Dubravos miške, bet gyvybinga populiacija nesusiformavo. Medžioklės terminai nenumatyti, nes natūraliai gamtoje beveik nesutinkami, gyvena tik aptvaruose.

Hibridizacija su kitomis rūšimis[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kuriose Europos šalyse yra pastebimas introdukuotų dėmėtųjų elnių poravimasis su vietinais tauriaisiais elniais, gimsta hibridiniai palikuonys ir nuo to kenčia tauriųjų elnių genofondas. Saugant tauriųjų elnių kaip vietinės rūšies genofondą nuo šio pavojaus, būtina dėmėtuosius elnius laikyti tik aptvaruose ir iki minimumo riboti jų populiaciją Lietuvoje, ypač vengiant abiejų populiacijų kontaktų gamtoje. Galbūt vertėtų visai eliminuoti dėmėtuosius elnius iš Lietuvos faunos, nes tai yra įvežtinė rūšis (introdukuota) iš Tolimųjų Rytų regiono, neturinti pranašumų prieš vietinius tauriuosius elnius.

Taip pat poruotis tarpusavyje gali visos tikrųjų elnių genties rūšys.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dėmėtasis elnias. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 508 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Dėmėtasis elnias – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka