Naktis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mėnulio šviesa virš ežero naktį
Vilnius naktį
Europos miestų žiburiai naktyje

Naktis − tamsusis paros metas, laikotarpis nuo Saulės viršutinio krašto nusileidimo už horizonto (saulėlydžio) iki visiško pasirodymo virš horizonto (saulėtekio). Naktis prasideda vakaru, baigiasi rytu.

Nakties trukmė skirtinga priklausomai nuo geografinės platumos ir metų laiko (Saulės deklinacijos). Pusiaujyje naktis trunka apie 12 valandų. Tolstant nuo pusiaujo, vasarą naktis trumpėja, žiemą − ilgėja. Platumose tarp poliaračių ir ašigalių žiemą Šiaurės pusrutulyje, vasarą Pietų pusrutulyje būna poliarinė naktis, kuri trunka ilgiau negu 24 valandas, ties ašigaliuose – apie pusę metų. Saulėgrįžos metu yra pats didžiausias skirtumas tarp dienos ir nakties trukmės: Šiaurės pusrutulyje ilgiausia naktis yra gruodžio 22 (žiemos saulėgrįža), trumpiausia − birželio 22 (vasaros saulėgrįža), Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Per lygiadienius dienos ir nakties trukmė tampa vienoda: pavasario lygiadienis – apie kovo 20-21 dieną, rudens lygiadienis – apie rugsėjo 22-23 dieną.

Kartais iš nakties trukmės atimama vakaro ir ryto pilietinės prieblandos.

Nakties metas[taisyti | redaguoti kodą]

Nakties metas baudžiamojo proceso teisėje yra paros laikas nuo 22 iki 6 valandos (LR BPK 27 str.).[1].

Reiškiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Poilsis[taisyti | redaguoti kodą]

Mitologija[taisyti | redaguoti kodą]

Naktį lietuvių mitologijoje simbolizuoja:

  • Brėkšta – ankstyvo ryto aušros ir sutemų deivė, globojusi nakties laiką nuo saulės laidos iki patekėjimo.
  • Gaila – nakties dvasia.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Naktis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Baudžiamojo proceso KODEKSAS (Statusas: Aktuali 2011-01-06)
  2. Naktis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas