Ausis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ausis (lot. auris) – klausos ir pusiausvyros organas, susidedantis iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies.
- Išorinė ausis (auris externa):
- Ausies kaušelis (lobulus auriculata) – surenka garso bangas. Kaušelio šoninis paviršius nėra lygus, jame išskiriamos šios anatominės struktūros: vijoklis, lot.Helix, priešvijoklis, antihelix, valtelė, scapha, kramslys, tragus, prieškramslis, antitragus, kaušelio kriauklė, concha auriculae, joje yra kriauklės įduba, kurioje prasideda išorinė klausomoji anga. Kaušelio apačioje yra kaušelio skiltelė, lobus auriculae. Prie galvos esančiame paviršiuje yra valtelės ir kaušelio kriauklės iškilumos bei kitos nelabai ryškios struktūros.
- Išorinė klausos landa (meatus acusticus externus) – filtruoja orą. Jos ilgis suaugusiajame yra apie 2,5 cm, išorinis trečdalis yra kremzlinis, o kiti du trečdaliai - kauliniai, jų riboje yra ausies kremzlės sąsmauka - susiaurėjimas. Landa yra S raidės formos: iš pradžių eina į vidų, aukštyn ir į priekį, tada į vidų, atgal ir aukštyn ir galiausiai į vidų truputį žemyn ir į priekį. Kremzlinės landos dalies poodiniame sluoksnyje yra sieros liaukų, gll. ceruminosae.Landa baigiasi būgnine įlanka.
- Būgnelis (membrana tympani) – skiria išorinę ausį nuo vidurinės. Jis yra truputį pasviręs, ovalus ir pusiau permatomas, prisitvirtinęs prie kremzlinio jungiamojo audinio žiedo. Jį sudaro dvi dalys - palaidoji, pars flaccida, ir įtemptoji, pars tensa. Būgnelį sudaro trys sluoksniai - išorinis odos, vidurinis skaidulinis, ir vidinis gleivinės sluoksniai.
- Vidurinė ausis (auris media):
- Būgninė ertmė - netaisyklinga, iš šonų suspausta smilkinkaulio piramidės ertmė. Joje yra klausomieji kauliukai. Ertmė turi šešias sienas: stoginę, plėvinę, labirintinę, junginę, mieginę ir speninę.
- Klausomieji kauliukai – sustiprina garso bangas. Jie yra trys: plaktukas, lot. malleus, priekalas, incus, ir kilpa, stapes. Jie tarpusavyje sudaro du sąnarius: priekalinį plaktuko ir priekalinį kilpos. Prie šių kauliukų tvirtinasi du raumenys: būgnelio tempiamasis ir kilpinis raumuo, pirmasis įtempia būgnelį, o antrasis atpalaiduoja, jie veikia vienu metu antagonistiškai.
- Trimitas (ausies vamzdis) (tuba auditiva) – sulygina oro slėgį, nes jungia vidurinę ausį su nosiarykle. Sudarytas iš dviejų dalių: trečdalio kaulinės ir dviejų trečdalių kremzlinės. Jų riboje yra sąsmauka. Ties rykline vamzdžio anga yra limfoidinio audinio sankaupa - ausies vamzdžio migdolas.
- Vidinė ausis (auris interna):
- Prieangis (vestibulum) – padeda jausti statinę pusiausvyrą.
- Pusratiniai kanalai (canalis semicircularis) – leidžia jausti dinaminę pusiausvyrą.
- Sraigė (cochlea) – perima slėgio bangas, generuoja nervinius impulsus.
Oro bangos pirmiausia patenka į išorinę ausį, kuri veikia kaip garso stiprintuvas. Toliau oro virpesiai pasiekia vidurinę ausį ir sužadina būgnelio virpėjimus.
[taisyti] Klausos sutrikimai ir jų priežastys
- Sieros kamštis susidaro išorinėje klausomojoje landoje reguliariai nevalant ausų.
- Būgnelio elastingumo sumažėjimas gali išsivystyti nuo stiprių garsų, veikiančių ausis kiekvieną dieną.
- Būgnelio sužalojimas – viena iš didžiausių ausies traumų. Ją gali sukelti smūgis per ausį, stiprios garso bangos, praduriama krapštant ausi aštriais daiktais, staigus slėgio pasikeitimas tarp išorinės ir vidinės ausies. Dėl to galima visiškai apkursti.
- Ausies uždegimas. Jį sukelia į vidurinę ausį iš nosiaryklės pakliuvę ligų sukėlėjai. Prasidėjus uždegimui, klausomieji kauleliai tampa nepakankamai paslankūs ir sutrinka garsų perdavimas. Jei uždegimas apima ir vidinę ausį, galimi klausos receptorių pažeidimai.
