Kėkštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Garrulus glandarius
Kėkštas (Garrulus glandarius)
Kėkštas (Garrulus glandarius)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Garrulus
(Wikispecies-logo.svg Garrulus)
Rūšis: Kėkštas
(Wikispecies-logo.svg Garrulus glandarius)
Mokslinis pavadinimas
Garrulus glandarius
Linnaeus, 1758
Kėkšto paplitimo arealas
Kėkšto paplitimo arealas

Kėkštas (lot. Garrulus glandarius, angl. Eurasian Jay, vok. Eichelhäher) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitęs plačiame areale nuo Vakarų Europos iki šiaurės vakarų Afrikos ir pietryčių Azijos. Šiame areale išskiriama keletas kėkštų porūšių, kurie išvaizda gerokai skiriasi tarpusavyje. Lietuvoje dažnas miškų paukštis, žiemojantis, taip pat iš dalies traukiantis. Rudenį atskrenda ir iš šiaurinių kraštų, o dalis vietinių kėkštų pasitraukia į pietvakarius.

Porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Išskiriami 33 kėkšto porūšiai.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Kuosos dydžio, kūno ilgis 32-37 cm, ilgis tarp išskėstų sparnų galų 53-58 cm, sveria 150-195 g. Abi lytys rusvai pilkos spalvos, viršugalvis juodai dryžuotas. Sparno priekinėje dalyje ryškiai mėlyna, su juodais dryžiais dėmė. Uodega ir dėmės po akimis juodos.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Kėkšto polėkis savotiškas, primenantis juodosios meletos polekį, negreitas ir netolygus. Žeme šokinėja dideliais šuoliais. Balsas šaižus „reč-reč", kartais pamėgdžioja kitų paukščių balsus.

Monogamas. Lizdus pradeda krauti kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje jaunose eglaitėse ar pušaitėse, prie kamieno, maždaug 6-8 m aukštyje. Lizdo pagrindą suka iš sausų šakų, kraštus iš lanksčių augalų, o vidų iškloja švelnia augaline medžiaga. Deda 5-7 žalsvai melsvos spalvos, išmargintus rusvais taškeliais kiaušinius. Peri abu porelės nariai apie 16-19 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 20-23 dienų. Jie maitinami įvairiais vabzdžiais, kirmėlėmis, o vėliau ir smulkių giesmininkų jaunikliais

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Kėkštai minta įvairiu maistu, žiemą daugiausia sulesa gilių. Rudenį maisto atsargas slepia slėptuvėse po samanomis, lapais, medžių plyšiuose. Šitaip išplatina ąžuolų giles. Žiemą nedažnai apsilanko lesyklose. Nebijo žmonių ir valgo iš ranku.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kėkštas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka