Vištvanagis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Accipiter gentilis
Apsauga: 3(R) - Reta rūšis
Vištvanagis (Accipiter gentilis)
Vištvanagis (Accipiter gentilis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Sakaliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Falconiformes)
Šeima: Vanaginiai
(Wikispecies-logo.svg Accipitridae)
Pošeimis: Vanagai
(Wikispecies-logo.svg Accipitrinae)
Gentis: Vanagai
(Wikispecies-logo.svg Accipiter)
Rūšis: Vištvanagis
(Wikispecies-logo.svg Accipiter gentilis)
Binomas
Accipiter gentilis
Linnaeus, 1758
Vištvanagių porūšiai
  1. Accipiter gentilis albidus
  2. Accipiter gentilis apache
  3. Accipiter gentilis arrigonii
  4. Accipiter gentilis atricapillus
  5. Accipiter gentilis buteoides
  6. Accipiter gentilis fujiyamae
  7. Accipiter gentilis gentilis
  8. Accipiter gentilis laingi
  9. Accipiter gentilis marginatus
  10. Accipiter gentilis schvedowi
Vištvanagis (Accipiter gentilis)
Vištvanagių (Accipiter gentilis)

porūšių paplitimo arealas:
žalia spalva - gyvena ištisus metus
geltona spalva - tik šiltuoju metų laiku perėjimui
mėlyna spalva - žiemojimo vietos

Vištvanagis (lot. Accipiter gentilis, angl. Goshawk, vok. Habicht) – sakalinių paukščių (Falconiformes) būrio, vanaginių (Accipitridae) šeimos, vanagų genties plėšrusis paukštis.

Jaunas vištvanagis skrydije
Sename berže vištvanagio lizdas (Norvegija)
Keturi, trisdešimties dienų vištvanagiukai lizde
Britų paukščių iliustratoriaus George Edward Lodge vienas paveikslėlių
Konfiskuota jauna vištvanagio patelė

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitę šiaurinio pusrutulio daugiausiai vidutinių platumų ir subtropikų klimto juostose, rečiau arkties klimato zonos pietesnėse platumose.

Paplitimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Savaime gyvena Lietuvoje, aptinkamas ištisus metus, gana dažnas, bet įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3 (R) kategorijos sąrašus.

Gyvenama aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena toliau nuo gyvenviečių miško tankmėje, o perėjimui daugiausiai pasirenka juodalksnynus, beržynus ar mišrius medynus.

Lizdavietės ir perėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lizdą krauna 6-20 m aukštyje iš sausų šakų. Gali perėti tame pačiame lizde kelis metus iš eilės arba užimti juodųjų gandrų, suopių lizdus. Deda 3-4 melsvus ar balsvus kiaušinius. Peri 35-38 dienas.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Minta įvairiais miško paukščiais: kėkštais, strazdais giesmininkais, kikiliais, margaisiais geniais. Migruojant medžioja vištas ir kitus naminius paukščius, varnas, balandžius. Taip pat gaudo smulkius žinduolius - voveres, kurmius, pelėnus, kiškius[1].

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, pilko ar rudo atspalvio. Galva tamsesnė, baltai dėmėta. Antakis baltas. Pakaušyje balti taškučiai. Kūno apatinė pusė balta su skersiniais juodais dryžiais. Uodega ilga, skersai dryžuota. Pauodegys baltas. Snapas melsvai juodas. Kojos geltonos, nagai juosvi. Patelė kiek pilkai rusva su balsvomis dėmelėmis, uodega tamsiai skersai dryžuota. Apatinė kūno pusė rusva arba balsva su juosvomis išilginėmis dėmėmis.

Kūno išmatavimai[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinio dydžio paukščiai, kurių patelės 10–25% stambesnės už patinėlius. Vištvanagių svoris nuo 0,52 kg (smulkiausi patinėliai), iki 2,2 kg (stambiausios patelės). Sparnų skersmuo 28,6–39 cm, uodega 20–28 cm, čiurna 6,8–9 cm.

  • Patinėlių kūno igis 46–57 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 89–105 cm, svoris 0,52 - 1,2 kg.
  • Patelių kūno ilgis 58–69 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 108–127 cm, svoris 0,82 - 2,2 kg.

Vištvanagiams galioja Bergamno taisyklių dėsniai - jų šiaurinės populiacijos stambiausios, kai pietinės smulkiausios. Stambiausios vištvanagių populiacijos gyvena Suomijoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Vištvanagis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka