Juodkrantė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Juodkrantė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Juodkrantė
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Neringa | |||||||||||||||
| Seniūnija | Juodkrantės seniūnija | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
.svg)
Juodkrantė – antra pagal dydį gyvenvietė Kuršių nerijoje, 18 km į pietus nuo Klaipėdos, priklausanti Neringos savivaldybei. Tai istorinis-urbanistinis draustinis. Yra evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1885 m., dar vadinama Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia), išlikę XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilų ir kitų pastatų, pamario žvejų sodybų, yra uostas prie Kuršių marių, jachtų prieplauka. Poilsio namai, L. Rėzos jūrų kadetų mokykla, paštas (LT-93017). Prie Juodkrantės yra vieta, kur daugiausia Lietuvoje gaunama gintaro.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Čia žmonių gyventa nuo seno: jos apylinkėse rasta akmens, žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinių gintaro dirbinių. Juodkrantė rašytiniuose šaltiniuose minima jau 1429 m. (vok. Schwarzort, Schattenort). Tada ji buvo arčiau jūros. 1599–1600 m. senąjį kaimą beveik užpustė smėlis. 1603 m. jis labai nukentėjo nuo maro. Smėlis tebeslinko ir pajūrio Juodkrantė paskutinį kartą paminima 1724 m.
1669 m. miškų prievaizdas Hansas Reinishas gavo privilegiją šalia kelio įkurti karčiamą. 1682 m. gautas leidimas ir kurtis žvejams. XVIII a. pabaigoje į Juodkrantę persikėlė ir užpustyto Karvaičių kaimo gyventojai kartu perkeliant ir Karvaičių bažnyčią, kuri 1878 m. sudegė. Vietoje jos 1885 m. buvo pastatyta mūrinė Juodkrantės bažnyčia.
Apie 1840 m. Juodkrantė ėmė garsėti kaip kurortas ir 1858 m. į ją pradėjo plaukti garlaiviai iš Klaipėdos, o vėliau ir Tilžės. Maždaug tuo metu (1855 m., 1860 m. ir 1861 m.), gilinant marių dugną, rasta gintaro. Tai dar labiau paskatino gyvenvietės vystymąsi. 1861-1882 m. prie Juodkrantės surasta labai vertingų priešistorinių laikų gintaro dirbinių. Vokiečių tapytojas Gustavas Fenkolis (Gustav Fenkohl) (1872-1950) jaunystėje gyveno miestelyje.
1946 m. Juodkrantė tapo miesto tipo gyvenviete (kaip vasarvietė), 1947 m. prijungta prie Klaipėdos, o nuo 1961 m. įeina į naują Neringos miestą.
[taisyti] Kultūra
- Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija (nuo 1979-1981 m.)
- Akmens skulptūrų parkas „Žemė ir vanduo”, įrengtas 1995 m. pradėtoje statyti krantinėje
- Lietuvos Dailės muziejaus parodų salė, įrengta 1982 m.
- Paminklas Liudvikui Rėzai. Šis paminklas buvo pastatytas 1994 m. Paminklo autorius - Arūnas Sakalauskas. L. Rėzos vardu yra pavadinta ir Juodkrantės pagrindinė mokykla.
- Juodkrantės parodų namai
- Evangelikų liuteronų bažnyčia (vyksta ir katalikų pamaldos)
Vokiečių peizažistas Gustavas Fenkolis (1872-1950), prieš išsikeldmas į Berlyną, savo jaunystės metus praleido Juodkrantėje.
[taisyti] Gamta
Netoli Juodkrantės yra nuo XIX a. pradžios stebima pilkųjų garnių ir kormoranų kolonija. Šiuo metu ji labai išsiplėtė ir pradeda kelti grėsmę miškui, mat nuo rūgščių jų išmatų džiūsta medžiai.
Juodkrantė įsikūrusi senųjų – parabolinių kopų slėnyje, yra išlikę senų pušynų fragmentų. Netoli Juodkrantės yra saugomos Pilkosios kopos. Kadangi nuo kito marių kranto jos atrodė tamsios, tai nuo jų ir kaimas gavo Juodkrantės pavadinimą. Prie Juodkrantės yra apžvalgos aikštelė ant Garnių kalno.
[taisyti] Sportas
Juodkrantė viena universaliausių buriavimo vietų Lietuvoje. Buriuojama jėgos aitvarais ir burlentėmis tiek marių, tiek jūros pusėje prie mažosios gelbėtojų stoties. Tinka visos vėjo kryptys.
[taisyti] Šaltiniai
- Marcinkas Feliksas. Lietuva: Juodkrantė, Raganų kalnas. V.: Tautodailė, 1994. 72 p., iliustr.
- Počiulpaitė Alė. Ąžuolai Raganų kalne // KB. 1979. Nr. 12. P. 41-43, iliustr. -1979 m.
[taisyti] Nuorodos
 Kormoranų niokojamas miškas |
 Poilsio namai Juodkrantėje |
 Juodkrantės bažnyčia |
 Juodkrantės bažnyčia |
 Juodkrantės bažnyčia |
 Paminklas Liudvikui Rėzai |
 Juodkrantė vakare |
 Juodkrantės švyturys ant Raganos kalno |
 Juodkrantės schema |
