Pervalka

Apie gyvenvietę prie Nemuno, netoli Druskininkų, dabartinėje Baltarusijoje žr. Pervalkas.

Pervalka
Tradicinis žvejų namas
Pervalka
Koordinatės	55°24′50″N 21°5′40″E
Apskritis	?
Savivaldybė	Neringa
Seniūnija	Preilos-Pervalkos seniūnija
Gyventojų skaičius	20
Vikiteka:	PervalkaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Pérvalka Kilmininkas: Pérvalkos Naudininkas: Pérvalkai Galininkas: Pérvalką Įnagininkas: Pérvalka Vietininkas: Pérvalkoje
vok. Perwelk

Pervalka – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje. Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių ragas, pietinis – Pervalkos ragas. Išlikę XIX–XX a. sandūros pastatų, yra valčių prieplauka, pažintinis takas į mirusias kopas, nutiestas dviračių takas į Nidą (12 km). Netoli į šiaurę nuo Pervalkos driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos. Ties Arklių ragu pastatytas Pervalkos švyturys. Ant Skirpsto kalno (53 m) stovi paminklas Liudvikui Rėzai (1975 m.; skulptorius – liaudies meistras E. Jonušas).

Tradicinis žvejų namas

Istorija

Paminklas Liudvikui Rėzai

Iki XIX a. pradžios Pervalkos rago pietiniame krante, prie Karvaičių įlankos buvo Karvaičiai – kaimas, vėliau užpustytas smėlio.

1836–1843 m. Pervalkos gyvenvietę įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai. XIX a. viduryje čia buvo 5 sodybos ir 45 gyventojai, kurie daugiausia vertėsi žvejyba. 1880–1881 m. ir naujoje vietoje pradėjus pulti smėliui, jie persikėlė apie 1,5 km šiauriau. 1900 m. Pervalkoje įsteigta mokykla ir pastatytas Pervalkos švyturys. Šiuo metu Pervalkoje nuolat gyvena apie 40 žmonių.

1961 m. Pervalka prijungta prie Neringos miesto.

Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad gyvenvietė taip pavadinta dėl to, kad naujiesiems gyventojams ją įkuriant reikėjo pervilkti iš Naglių kaimo.

Kita kilmės versija – nuo žodžio „pervalkas“, reiškiančio sausumą tarp dviejų vandenų, per kurią velkami laivai. Būtent taip, keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai vilkdavo savo laivus nuo jūros prie marių ir atvirkščiai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1847 m. ir 1939 m.
1847 m.	1871 m.	1895 m.	1897 m.sur.	1905 m.	1923 m.sur.	1939 m.
40 (apie)	59	92	92	110	125	176
Demografinės raidos histograma

Galerija

• 

  Tradicinis žvejų namas
• 

  Tradicinis žvejų namas
• 

  Tradicinis žvejų namas
• 

  Tradicinis žvejų namas

Nuorodos

• Pervalka. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 823 psl.
• Pervalka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 356 psl.
• Pervalka. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 577 psl.
• Pervelka. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 677 psl.
• [1]