Raganų kalnas

Koordinatės: 55°32′15″ š. pl. 21°06′33″ r. ilg. / 55.53750°š. pl. 21.10917°r. ilg. / 55.53750; 21.10917
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Raganos kalnas)
Apie kalną Skuodo rajone žr. Barstyčių Raganos kalnas

55°32′15″ š. pl. 21°06′33″ r. ilg. / 55.53750°š. pl. 21.10917°r. ilg. / 55.53750; 21.10917

Liuciferis ir pragaro vartai

Raganų kalnas arba Raganos kalnas – 42 m aukščio parabolinė kopa Juodkrantėje. Garsi tautodailės skulptūrų parku, kuris įrengtas 1979 m. Nuo 1995 m. geomorfologinis gamtos paminklas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raganų kalno skulptūrų ekspozicijos (Jono kalno) šlaitai apaugę pušimis, nuo viršūnės matosi Baltijos jūra, o iš kitos pusės – Kuršių marios. Anksčiau kopos pietų ir rytų šlaitai nebuvo apaugę medžiais, tad nuo kopos viršaus buvo matomi smėlynai. Ant Raganų kalno skulptūrų ekspozicijos (Jono kalno) XIX a.–XX a. pr. lietuvininkai švęsdavo Rasas, arba Jonines. Iš čia ir kilo Jono kalno vardas. Čia pasilinksminti iki Pirmojo pasaulinio karo susirinkdavo muzikantai ir chorai iš Tilžės, Rusnės bei Klaipėdos. Tik 1979 m. pradėjus ant Jono kalno statyti medines skulptūras šis kalnas pradėtas vadinti Raganų skulptūrų ekspozicijos kalnu, ar sutrumpintai Raganų kalnu.

Raganų kalnas apipintas legendomis. Sakoma, kad nuo neatmenamų laikų ne tik žmonės mėgo šį kalną, bet ir velniai su raganomis čia savo puotas keldavę. Net pati deivė Ragė apsilankydavo metiniuose trumpųjų naktų sąskrydžiuose.

Skulptūrų parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkvėptas tokių pasakojimų Juodkrantės girininkas Jonas Stanius sugalvojo atgaivinti senuosius pasakojimus ir juos realizuoti skulptūrų pavidalu. 1979 m. surengta pirmoji kūrybinė stovykla, į kurią susirinkę liaudies meistrai iš visos Lietuvos sukūrė 25 skulptūras. Stovyklos idėja kartojosi ne kartą, dar ir dabar atvykę meistrai restauruoja senas skulptūras, išdrožia naujų. 2007 m. parke buvo apie 80 medinių skulptūrų.

Raganų kalną gamta pati padalijo į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje takas platus, čia stovi įžymūs pasakų veikėjai kaip milžinė Neringa, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, ir jų sesuo Elenutė, žvejys Kastytis. Viršūnėje – pasakos apie Neringą ir Naglį.

Einant toliau kelias susiaurėja ir aptemsta – prasideda „velniava“: slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis, raganos su velniais. Nusileidus nuo tako giedančio gaidžio skulptūra rodo, jog čia šmėklos išsilaksto ir visos velnystės baigiasi.

Skulptūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[1]

Šviesioji dalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tamsioji dalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Alfonsas SkiesgilasVarlių lietus“ 1979 m., „Migla“ 1980 m.
  • Vladas Stumbras „Perkūnas“ 1979 m.
  • Raimondas ir Anicentas Puškoriai „Liuciferis ir pragaro vartai“ 1979 m.
  • Jonas Lukauskas „Raganų pinklės“ 1979 m.
  • Rimas Zinkevičius „Ragana su kultuve“ 1980 m.
  • Rudolfas Gindulis „Kortuotojai“ 1980 m., „Ragana“ 1981 m.
  • Ipolitas Užkurnys „Laumė“ 1981 m., „Raganos sudeginimas“ 1988 m.
  • Bronius Draskinis, Romas Venckus, Rimas Zinkevičius „Gaidys užgiedojo – šmėklos išbėgiojo“ 1981 m.
  • Jonas Ignotas „Šokėjai“ 1979 m.

Kitos skulptūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Eduardas Jonušas „Raganų kalnas“, „Suolai – valtys“
  • Justinas Jonušas „Bangpūtys“, „Susitikimų lieptas“
  • Antanas Česnulis „Medkirčių suolas“, „Drąsuolių arklys“
  • Algimantas Kulieša „Žvejys“, „Muzikantas“, „Dekoratyvinis suolas“
  • Algirdas Juškevičius „Velnias šokiuose“, „Velnias“
  • Vytautas Ulevičius „Riteris“, „Mergelė“
  • Vidas Cikana „Karalaitė“, „Smuikininkas“, „Saulės pagrobimas“
  • Zenonas Lažinskas „Slibino sostas“, „Žvejys“
  • Algirdas Butkevičius „Sigutė“, „Žiežula“, „Raganos sostas“
  • Vaidotas Butkevičius „Nykštukas“
  • Rimas Zinkevičius „Raganų liežuviai“, „Ragana ir velnias“
  • Romas Venckus „Dūdorius“, „Raganiūkštė“
  • Aloyzas Urbšys „Suolas – slibinas“, „Būgnininkas“
  • Rudolfas Gindulis „Briedis“, „Kai aš mažas buvau“
  • Juozas Lukauskas „Sostas“, „Žvejys“
  • Albertas Žulkus „Raganų liežuviai“, „Suolas – slibinas“
  • Arminas Žulkus „Krikšto – suolas“
  • Linas Žulkus „Suolas – gyvatė“
  • Jonas Locys „Aukštyn kojom“
  • Vincas Markaitis „Kastytis“
  • Remigijus Petrokas „Sūpuoklės“
  • Juozas Prielaidas „Suolas – slibinas“
  • Povilas Tamulionis „Suolai – valtys“
  • Jonas Tvardauskas „Suolas – svarstyklės“
  • Jonas Vaicekauskas „Žvaigždikis“
  • Aleksandra Domarkienė „Baltija“
  • Vytautas Norkus „Sostas“
  • Stasys Karanauskas „Legenda apie Neringą“
  • Jonas Paulauskas „Naglis“
  • Jonas Liaukus „Pasaka“
  • Pranas Kiškys „Paukštis“
  • Virginijus Balceras „Kipšiukas“
  • Alfonsas Šiaulys „Aitvarai“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.kopos.lt/raganos/kalnas.php Raganų kalno skulptūros

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsevičienė, Aldona. Raganų kalnas Juodkrantėje. Vilnius: R. Paknio leidykla. ISBN 9986-830-66-4

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]