Gauja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gauja
Atodangos Gaujos pakrantėje
Atodangos Gaujos pakrantėje
Ilgis 452 km
Baseino plotas 8900 km²
Vidutinis debitas 78 m³/s
Ištakos Vidžemės aukštuma
Žiotys Rygos įlanka
Šalys Latvija
Commons-logo.svg Vikiteka: GaujaVikiteka

Gauja (latv. Gauja, est. Koiva jõgi) – upė Latvijoje, vidurupyje ribojasi su Estija. Ilgis – 452 km, nuolydis – 234 m. Prasideda Vidžemės aukštumoje, Cėsio rajone, Taurenės valsčiuje, į jūrą įteka prie Carnikavos.

Anksčiau manyta, kad Gauja išteka iš Alauksto ežero, bet, kadangi senosios ištakos yra užaugusios, tai Gaujos pradžia laikoma Arnyčių upė, kuri prasideda Elkos kalno papėdėje, teka per Zuobuolo ežerą, nusausintoje Laidzo ežero vietoje susilieja su Gaujinia; ši vieta taip pat yra vienas iš Gaujos ištakų variantų, ir čia Gauja įgija savo vardą. Toliau ji teka per Luodės-Taurenės ežerų grandinę ir paima jų vandenis. Gauja apkabina Vidžemės aukštumą.

Gaujos vaga smėlinga, daug seklumų, staigūs posūkiai.

Gaujos tiltas ties Sigulda

Intakai[taisyti | redaguoti kodą]

Kairiojo kranto intakai – Pysla, Meliupytė, Dzėrbė, Dzestrenė, Pėrliupytė, Tirzinia, Vidaga, Vizla, Palsa, Rauza, Alkšniupė, Vija (60 km), Abuls (52 km), Dedums, Miegupė, Gryviniupytė, Rauna (50 km), Rakšupė, Amata (67 km), Skaliupė, Lygatnė, Vildoga, Vėjupytė, Luorupė, Egliupė, Straujupytė.

Dešiniojo kranto intakai – Augstupytė, Tulija, Uriekstė, Tirza (80 km), Pyliupytė, Dzėrvė, Mustjegai (79 km), Kaičupė, Stakliupytė, Strenčupytė, Kračupė, Melupė, Ratsupitė, Jumara, Strykiupė, Lenčupė, Drankiupytė, Brasla (70 km), Luoja.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Upėvardžio kilmė miglota. Bandyta sieti su lietuvių ir latvių žodžiu gauja („ruja, krūva, minia“). Kazimieras Būga spėjo, kad pavadinimas gali sietis su latv. guovs, govs („karvė“). Bronys Savukynas siejo upėvardį su liet. goti („skubiai eiti“, at-goti „skubiai ateiti“, nu-goti „greitai nueiti“). Dar plg. skr. जू, जवते = jū-, javate „skuba“. Taigi, Gauja galėtų reikšti „sraunioji“.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aleksandras Vanagas, Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas, 1981.