Šukinės duobelinės keramikos kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panašiai skambanti 3200–2300 m. pr. m. e. kultūra vadinama Duobelinės keramikos kultūra
Šukinės duobelinės keramikos kultūra
V tūkst. pr. m. e. – III tūkst. pr. m. e.
CombCeramicPottery.jpg
Dab. valstybės: Suomija, Rusija (Centrinė, Šiaurės vakarų, Pavolgis)
Ist. regionas: šiaurės rytų Europa
Amžius: Neolitas
Lingvistinė gr.: proto-ugrofinai
Lokalūs variantai: Lialovo, Riazanės, Balachnos, Desnos, Kargopolio, Narvos ir kt.
European Middle Neolithic.gif
Kultūra pažymėta violetine spalva

Šukinės duobelinės keramikos kultūra arba Duobelinės šukinės keramikos kultūra arba Šukinės keramikos kultūra – ankstyvojo neolito archeologinė kultūra, V-III tūkst. pr. m. e. paplitusi šiaurės rytinėje Europos kontinento dalyje. Anksčiau ji buvo sieta su ankstyvaisiais ugrofinais, tačiau dabar yra manoma, kad Duobelinės šukinės kultūrai priklausę žmonės galėjo kalbėti kita senovės Europos kalba, nes kai kuriose šios kultūros arealo srityse toponimai ir hidronimai liudija čia buvus neugrofinišką ir neindoeuropiešką kalbą.[1].

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Duobelinė-šukinė keramika atsirado ankstyvajame neolite – 5-ojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje prie Volgos ir Okos tarpupio ir Volgos aukštupio, vėliau paplito į šiaurę tarp Karelijos ir Baltosios jūros pakrančių, į pietus tarp Desnos ir Dono aukštupių, į vakarus iki Dniepro ir į rytus iki Volgos vidurupio. Duobelinė-šukinė keramika būdinga Rytų Europos miškų ir miškastepių zonų neolito kultūroms - Lialovo kultūrai, Riazanės kultūrai, Balachnos kultūrai, Desnos kultūrai, Karelų kultūrai, Kargopolio kultūrai, Narvos kultūrai ir kitoms.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šukinė duobelinė keramika – tai lipdyta keramika su mineralinėmis priemaišomis molio masėje, puošta duobučių ir šukinių atspaudėlių ornamentu. Duobelinė šukinė keramika - daugiausia plačiaangiai šiek tiek profiliuotais pakraštėliais, apvaliadugniai ir smailiadugniai indai, kurių paviršius puoštas horizontaliomis juostomis ar ploteliais išdėstytomis įvairios formos duobutėmis ir šukiniais atspaudėliais. Vėlyvajame neolite (3 tūkstantmetis pr. m. e.) ėmė nykti; kai kuriuose regionuose naudota iki eneolito ir bronzos amžiaus pradžios.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. James P. Mallory and Douglas Q. Adams, "Pit-Comb Ware Culture", in Encyclopedia of Indo-European Culture,( Fitzroy Dearborn, 1997), pp. 429–30.
  2. Egidijus Šatavičius. Šukinės duobelinės keramikos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 209 psl.