Dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dinastija (gr. dynasteia „valdžia, viešpatavimas") – tos pačios giminės monarchų, vienas iš kito paveldinčių sostą, seka. Kai kuriose šalyse, turinčiose senas monarchijos tradicijas, ypač, kai dinastijos suskilusios į kelias šeimas, pagrindinė dinastija vadinama gimine.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios dinastijos atsirado senovės Egipte, Babilonijoje, senovės Irane, labiausiai išplito viduramžiais. Pagrindinis dinastijos principas – valdžią (sostą) paveldi vyriausias amžiumi vyriškosios giminės įpėdinis. Tik kai kuriose valstybėse, o nuo XX a. daugelyje šalių ši teisė suteikta ir moteriškosios giminės atstovėms. Dinastija nutrūksta, kai nebėra sosto paveldėtojų, arba ją nutraukia revoliucijos, perversmai.[1]

Žymesniosios dinastijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europa:

Kitos dinastijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 780 psl.