Didžioji Kolumbija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
República de Colombia
Kolumbijos Respublika
nebėra
Flag of Spain (1785-1873 and 1875-1931).svg
1819 – 1831 Flag of New Granada.svg
 
Flag of Venezuela.svg
 
Flag of Ecuador (1830-1845).gif
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Valstybės vieta
Sostinė Bogota
Valdymo forma Respublika
Prezidentas
 1819-1830 Simón Bolívar
 1830-1831 Joaquín Mosquera, Rafael Urdaneta
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1819
 - Suirimas 1831 m.
Plotas
 - 1825 2 172 609 km² (838 849 sq mi)
Gyventojai
 - 1825 2 469 000 
     Gyventojų tankumas 1,1 /km²  (2,9 /sq mi)
Valiuta piastras

Didžioji Kolumbija (isp. Gran Colombia), oficialiai vadinta Kolumbijos Respublika – istorinė valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose ir Centrinės Amerikos pietuose. Apėmė dabartinės Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Panamos žemes, taip pat dalį dabartinių Brazilijos, Gajanos, Nikaragvos žemių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji Kolumbija susikūrė 1819 m. pabaigoje, Simono Bolivaro revoliucionieriams išlaisvinus Naujosios Granados vicekaralystę iš rojalistų valdžios. Buvo sudaryta federacinė respublika į kurią įėjo Kundinamarkos departamentas (centras Bogota), Venesuelos departamentas (centras Karakasas) ir Kito departamentas (centras Kitas). Jų centrai buvo šalies sostinės. Tiesa, tuo metu kovos tebevyko ir rojalistai dar valdė daugelį teritorijų. 1821 m. buvo sudaryta Kukutos konstitucija, Bolivaras paskelbtas šalies prezidentu, o sostinė įtvirtinta Bogotoje. Dėl to kilo neramumai pačių nepriklausomybės rėmėjų, nes vieni pasisakė už regionų autonomiją, o kiti už stiprią centrinę valdžią, kurios pagalba būtų galima galutinai nugalėti rojalistus. 1824 m. šalis perdalinta administraciškai iš naujo. Nors laikinai nesutarimai atidėti vardan kovos su rojalistais, tačiau vėliau šis klausimas vėl aktyviai keltas. Venesueloje kilo liberalų judėjimas, siekęs nepriklausomybės nuo Bogotos valdžios. Jie susijungė su konservatorių vadovu Chosė Antonijumi Paesu. Jam paramą išreiškė ir Ekvadoras. Buvo iškilęs pilietinio karo pavojus, bet Bolivarui ir Paesui pavyko pasiekti taikų susitarimą. 1828 m. Bolivaras bandė priimti naują konstituciją, tačiau pritarimo nesulaukė. Didžioji Kolumbija įsitraukė į karą prieš rojalistų valdomą Peru, 1830 m. Simonas Bolivaras pasitraukė iš prezidento pareigų, o šalyje ir toliau klestėjo chaosas. 1831 m. Didžioji Kolumbija panaikinta: Venesuela ir Ekvadoras atsiskyrė, o likusi teritorija sudarė Naujosios Granados respubliką (vėliau ji suskilo į Kolumbiją ir Panamą).

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Po 1824 m. Didžioji Kolumbija buvo suskirstyta į 12 departamentų:

Didžiosios Kolumbijos žemėlapis 1824 m.