Formulė 1

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Formulė 1 (sutrumpintai F1) - automobilių sporto lenktynės, organizuojamos Tarptautinės Automobilių Federacijos FIA (pranc. Fédération Internationale de l'Automobile) ir laikomos automobilių sporto viršūne. Oficialus pavadinimas - FIA Formulės Vienas Pasaulio Čempionatas (angl. FIA Formula One World Championship). Tai - brangiausia sporto šaka pasaulyje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1950-ųjų. Pirmuoju asmeninės įskaitos čempionu tapo italas Giuseppe Farina, o pirmoji komanda, iškovojusi konstruktorių taurę (įsteigtą 1958 m.) - Vanwall ekipa. Sėkmingiausias F1 pilotas, kuriam priklauso beveik visi rekordai - vokietis Michaelis Schumacheris, tarp ekipų išsiskiria italų Ferrari komanda. 2008-aisiais čempiono titulą gina Ferrari atstovaujantis suomis Kimi Räikkönenas.

Turinys 1 Pagrindinės taisyklės 2 Lenktynių savaitgalio formatas 2.1 Laisvosios treniruotės 2.2 Kvalifikacija 2.3 Lenktynės 3 Pagrindinės taisyklės 3.1 Pakaba 3.2 Variklis 3.3 Padangos 3.4 Elektronika 3.5 Stabdžiai 3.6 Saugumas 3.7 Trasos 4 Nuorodos 5 Šaltiniai

[taisyti] Pagrindinės taisyklės

Kiekvieną sezoną sudaro nustatytas skaičius etapų, vadinamų Grand Prix. Sezono pabaigoje čempionais asmeninėje ir komandinėje įskaitose nugalėtojais tampa daugiausiai taškų surinkę pilotai bei komandos. Pastaruosius kelis metus nusistovėjo taškų skaičiavimo sistema, kuomet nugalėjęs pilotas gauna 10 taškų, antroji vieta vertinama 8, trečioji 6, ketvirtoji 5, penktoji 4, šeštoji 3, septintoji 2 ir aštuntoji 1 tašku^[1]. Komandą sudaro du pilotai; šiuo metu yra vienuolika komandų, viso taisyklės numato dvylikos komandų limitą. Lenktynėse pilotai startuoja pagal kvalifikacinėse varžybose parodytus rezultatus^[2].

[taisyti] Lenktynių savaitgalio formatas

[taisyti] Laisvosios treniruotės

Laisvosios treniruotės suskirstytos į tris sesijas. Pirmosios dvi vyksta penktadienį (išskyrus Monako etapą, kuomet treniruotės vyksta ketvirtadienį), o trečioji - šeštadienį, prieš kvalifikaciją. Treniruočių metu pilotai susipažįsta su trasa, komandos parengia bolidą lenktynėms.

[taisyti] Kvalifikacija

Kvalifikacinės varžybos nustato lenktynininkų starto pozicijas lenktynėse. Kvalifikacija vyksta šeštadienį.

• Pirmoji sesija. Trunka 20 minučių. Pilotai gali įveikti tiek ratų, kiek nori su bet kokiu degalų kiekiu. Paprastai lyderiai stengiasi išvažiuoti į trasą sesijos pabaigoje, tuo tarpu vidutiniokai bei autsaideriai stengiasi apvažiuoti kuo daugiau ratų. Sesijos pabaigoje penki lėčiausi pilotai priversti pasitraukti ir lenktynėse užima 16-20 vietas imtinai, o pirmieji penkiolika lenktynininkų patenka į antrąją dalį.
• 7-ių minučių pertrauka.
• Antroji sesija. Trunka 15 minučių. Dalyvauja penkiolika greičiausių pilotų. Vėlgi nėra ribojamas ratų skaičius bei neatsižvelgiama į degalų kiekį. Penki lėčiausi pilotai sesijos pabaigoje pasidalina 11-15 vietas imtinai, dešimt greičiausiųjų patenka į paskutinę kvalifikacijos dalį.
• 8-ių minučių pertrauka.
• Trečioji sesija. Trunka 10 minučių. Paskutinėje sesijoje dalyvauja dešimt greičiausių pilotų. Čia pilotai startuoja su tam tikru degalų kiekiu, kuris, pasibaigus kvalifikacijai, nebegalės būti pakeistas komandos noru - lenktynes pilotai pradės degalų bakuose turėdami tiek kuro, kiek jo liks pasibaigus kvalifikacijai. Pilotai gali įveikti tiek ratų, kiek nori. Greičiausias pilotas iškovoja Pole poziciją, likę lenktynininkai pasidalina pozicijas starto dešimtuke.

Pasibaigus kvalifikacijai, visi bolidai atvyksta į uždarą parką, vadinamą Parc fermé, kuriame lieka iki lenktynių. Mechanikams neleidžiama reguliuoti bolido, tiesa, galimi sparnų atakos kampų, oro slėgio padangose ir kiti smulkūs pakeitimai. Teisėjams paskelbus apie oro sąlygų pasikeitimą, leidžiama pakeisti padangas^[3].

[taisyti] Lenktynės

Lenktynės paprastai prasideda 14:00 val. vietos laiku. Visos lenktynės vyksta sekmadieniais. Lenktynių distanciją sudaro tam tikras ratų skaičius, kuris sudaro daugiau nei 305 km., tačiau Monako trasoje dėl ypač mažo vidutinio greičio lenktynės tęsiasi 78 ratus (apie 260 km). Lenktynės taip pat negali užsitęsti daugiau kaip 2 val. Susikloščius tokiai situacijai, lenktynės stabdomos. Jei per šį laiką pilotai nespėjo įveikti 75% numatytos distancijos, jie gauna tik pusę taškų normos (pvz., nugalėtojas tegauna 5 tšk.).

Iki lenktynių starto likus 30 min. pilotai gali išvažiuoti iš boksų ir užimti starto vietas. Pilotai taip pat gali apvažiuoti ratą ir vėl sugrįžti į boksus, jei pastebėjo gedimą, nusprendė pakeisti lenktynių strategiją ar pan. Likus 15 min. boksai uždaromi, o likus 10 min. starto rikiuotėje gali likti tik komandų mechanikai. Iki starto likus vienai minutei starto ir finišo tiesiojoje lieka tik bolidai, jų varikliai turi būti užvesti. Likus penkiolikai sekundžių starto rikiuotėje negali būti nei vieno žmogaus. Už bet kurį pažeidimą pilotai gali būti nubausti nustūmimu į starto rikiuotės galą ar kita bauda^[4]. Užsidegus žaliems šviesoforo signalams pilotai pajuda į apšilimo ratą. Jo pabaigoje lenktynininkai vėl sustoja į savo vietas ir, teisėjams įsitikinus, jog visi stovi savo vietose, užsidega penki raudoni šviesoforo signalai. Jiems vienam po kito užgesus skelbiamas lenktynių startas.

Lenktynės gali būti sustabdytos, jei įvyksta rimta avarija, smarkiai pablogėja oro sąlygos ar susikloščius kitoms. teiėjų nuomone, pavojingoms situacijoms. Tokiu atvėju rodomos raudonos vėliavos. Lenktynės taip pat gali būti pristabdytos į trasą išvažiavus Saugos Automobiliui (angl. Safety Car), tačiau esant tokiai situacijai lenktynių laikas bei distancija toliau skaičiuojasi. Trasoje esant Saugos Automobiliui pilotai negali vienas kito lenkti, o lenktynių tempą diktuoja Saugos Automobilis.

Lenktynių metu komandos papildo bolidų kuro atsargas, pakeičia padangas, esant reikalui remontuoja atsiradusius pažeidimus ar gedimus aptarnavimo zonoje, vadinamuose boksuose. Čia ribojamas bolidų greitis (leistina riba 80 km/val, Monake - 60 km/val). Neretai sustojimų boksuose metu lenktynininkai aplenkia vienas kitą, o sustojimų skaičius, laikas bei įpilamo kuro kiekis vaidina didelę reikšmę pasirinktai komandos strategijai lenktynėse.^[5]

[taisyti] Pagrindinės taisyklės

Formulės 1 automobiliai privalo atitikti griežtas FIA numatytas taisykles. Kiekvieno etapo metu jie yra tikrinami FIA specialistų; esant net menkiausiems neatitikimams komandos privalo pritaikyti bolidus atitikti taisykles, jos gali būti nubaustos už pažeidimus.

[taisyti] Pakaba

Kiekviena komanda pati gamina savo bolido pakabą arba perką ją iš kito gamintojo. Abu komandos bolidai privalo būti identiški. Pakabos pagrindą sudaro anglies pluoštas; jis vertinamas dėl gero atsparumo smūgiams bei nedidelio svorio. Bolido pagrindą sudaro vadinamasis monokokas - sudėtingos formos darinys, kurį sudaro piloto kabina, bolido nosis, šoniniai skydai, variklio bei pavarų dėžės, sparnų tvirtinimo elementai. Prie monokoko tvirtinami visi už jo ribų esantys komponentai. Kokpito tvirtumą griežtai reguliuoja FIA - jis turi pereiti smūgio testus. Komandai modifikavus monokoka, testai turi būti pakartoti.

[taisyti] Variklis

Pagal FIA taisykles, visos komandos privalo naudoti keturtakčius 8-ių cilindrų vidaus degimo variklius, kurių darbinis tūris neviršyja 2400 cm³. Taip pat ribojami variklio apsisukimai - jie negali viršyti 19000 aps/min. Kiekvienas variklis privalo ištverti du Grand Prix etapus. Jei variklis sugenda ar yra keičiamas komandos noru, pilotas baudžiamas 10-ies starto pozicijų bauda (tiesa, komanda nėra baudžiama pirmojo sezono gedimo atvėju). F1 bolidų variklius, kaip ir pakabas, komandos gaminasi pačios arba perka iš kitų gamintojų.

[taisyti] Padangos

Šiuo metu Formulėje 1 visas komandas aptarnauja vienintelis padangų gamintojas, japonų firma Bridgestone. Į kiekvieną etapą Bridgestone atveža po du padangų tipus (minkštesnį ir kietesnį), kurį komandos pasirenka savo noru. Taip pat pristatomos ir šlapiam orui skirtos padangos. Minkštesnės sudėties padangų vienas griovelis nudažomas balta spalva - tai leidžia gerai matyti kuriomis padangomis "apautas" bolidas. Lenktynių metu kiekvienas pilotas turi bent kartą važiuoti abejais padangų tipais. Ateityje planuojamos gražinti "slick" tipo padangos, neturinčios griovelių ir pasižyminčios geresniu sukibimu su trasa.

[taisyti] Elektronika

F1 boliduose esti daug elektroninių mazgų. Kiekvienas pilotas turi radijo ryšį su komanda, bolidas nuolat siunčia telemetrijos duomenis į boksus, elektronika valdo variklio nustatymus ir t.t. Nuo 2008-ųjų smarkiai apribota elektronikos įtaka bolido valdymui. Uždrausta Traukos Kontrolė (angl. Traction Control), bolido stabdymas varikliu, o FIA kartu su McLaren specialistais sukūrė standartinę elektronikos sistemą, kurią naudoja visos komandos. Taip pat uždrausta automatinė starto kontrolė.

[taisyti] Stabdžiai

F1 automibliai turi 278 mm diametro ir 28 mm storio anglies pluošto stabdžių diskus, leidžiančius 300 km/val greičiu lekiančiam bolidui visiškai sustoti vos per tris su puse sekundės. Tokio stabdymo metu pilotą veikia 6G perkrova. Stabdymo metu stabdžiai labai smarkiai įkaista - galima plika akimi įžiūrėti, kaip jie įkaista iki raudonumo. Stabdžius komandoms gamina trys gamintojai: "Whilst Hitco", "Brembo" ir "Carbon Industry".

[taisyti] Saugumas

Po 1994 m. Imolos trasoje vykusių lenktynių, kurių metu žuvo brazilas Ayrtonas Senna ir austras Rolandas Ratzenbergeris, smarkiai susirūpinta bolidų bei trasų saugumu - renovuoti kai kurie trasų posūkiai, platintos saugos zonos posūkiuose, atitolintos tribūnos. F1 bolidų saugumui taip pat taikomi nauji standartai. Bolido monokokas privalo atlaikytismūgio testą, piloto kabinos šonai turi apsaugoti piloto šalmą nuo šoninių smūgių, pats pilotas avarijos atvėju turi per penkias sekundes išlipti iš bolido. Automobilio ratus saugo lynai, kurie neleidžia po smūgio ratams nulėkti į tribūnas arba sužeisti paties piloto.

[taisyti] Trasos

Pagrindinis straipsnis: Formulės 1 trasos

Formulės 1 varžybos vyksta tik F1 standartus atitinkančiose trasose. Įprasta, jog bent kelios čempionato trasos vyksta tam pritaikytose miesto gatvėse. Didelis dėmesys skiriamas saugumui, trasos taip pat turi būti tinkamo ilgio, neturėti pernelyg ilgų tiesiųjų ir pan., reikalinga aukštus reikalavimus atitinkanti infrastruktūra. Įprasta, jog lenktynių savaitgalio metu trasą aplanko šimtas tūkstančių ar net daugiau sirgalių.

[taisyti] Nuorodos

• Oficialus Formulės 1 puslapis (anglų k.)
• Oficialus FIA puslapis (anglų k.)
• Lietuvos Formulės 1 portalas F-1.LT
• Lietuviškas F1 tinklapis
• Lietuviškas F1 fanų tinklapis

[taisyti] Šaltiniai

Formulės 1 sezonai

1950 • 1951 • 1952 • 1953 • 1954 • 1955 • 1956 • 1957 • 1958 • 1959 • 1960 • 1961 • 1962 • 1963 • 1964 • 1965 • 1966 • 1967 • 1968 • 1969 • 1970 • 1971 • 1972 • 1973 • 1974 • 1975 • 1976 • 1977 • 1978 • 1979 • 1980 • 1981 • 1982 • 1983 • 1984 • 1985 • 1986 • 1987 • 1988 • 1989 • 1990 • 1991 • 1992 • 1993 • 1994 • 1995 • 1996 • 1997 • 1998 • 1999 • 2000 • 2001 • 2002 • 2003 • 2004 • 2005 • 2006 • 2007 • 2008 • 2009 • 2010 •