Alfredas Gytis Tiškus
| Alfredas Gytis Tiškus | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1934 m. birželio 24 d. Šiauliai |
| Mirė | 2008 m. gegužės 23 d. (73 metai) Klaipėda |
| Tėvas | Feliksas Tiškus |
| Motina | Petronėlė Dukauskytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena Gracija Lugaitė |
| Vaikai | Eglė Tiškutė-Venckienė |
| Veikla | architektas, dailininkas |
| Partija | 1994 m. Tėvynės sąjunga |
| Alma mater | 1959 m. Kauno politechnikos institutas |
| Žinomas (-a) už | „Klaipėdos stiliaus“ kūrėjas |
Alfredas Gytis Tiškus (1934 m. birželio 24 d. Šiauliuose – 2008 m. gegužės 23 d. Klaipėdoje) – Lietuvos inžinierius architektas, dailininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1941–1944 m. mokėsi Raseinių Maironio pradžios mokykloje, 1946–1949 m. Raseinių gimnazijoje, 1949–1953 m. Klaipėdos 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1953–1959 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete. I-ą semestrą studijavo žemės ūkio statybą, vėliau architektūrą, pripažinta inžinieriaus-architekto kvalifikacija.
1959–1961 m. Kretingos rajono architektas, vyr. architektas. 1961–1988 m. Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus architektas, 1962–1965 m. skyriaus viršininkas, projektų vyr. architektas.[1] 1966–1967 m. dirbo Taškente (Uzbekija). Nuo 1988 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros dėstytojas, nuo 1991 m. docentas. 1993–1999 m. AB „Klaipėdos miestprojektas“ architektas. Nuo 1994 m. Klaipėdos miesto savivaldybės projektų ekspertizės tarnybos ekspertas. 1995–1996 m. Lietuvos urbanistikos ekspertų tarybos narys.
Nuo 1962 m. Lietuvos architektų sąjungos narys. Nuo 1994 m. Tėvynės sąjungos narys.
Surengė šešias personalines grafikos ir pastelės parodas. Pasiūlė terminą „šermeninės“, kuriuo apibūdino šarvojimo sales, menančias egiptietiškos senovės ir etninės architektūros formas, kai du aukšti ir statūs stogai apglėbia dvi šarvojimo sales.[2]
Palaidotas Joniškės kapinėse.
Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kavinė „Vaidilutė“ (neišliko), 1968 m., Palanga
- Neringos Vykdomasis komitetas, dab. Rotušė, 1973 m., Nida
- Pempininkų (1974 m.), Debreceno (1977 m.), „Vingio“ gyvenamųjų rajonų visuomeniniai-prekybiniai centrai, Klaipėda
- Šermeninės (1975–1976 m.), Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys
- Gyvenamųjų namų kvartalas (1980–1982 m.), Juodkrantė
- Viešbutis „Klaipėda“ (1985 m.)
- Lengvosios atletikos maniežas, Klaipėda
- Parduotuvės „Saturnas“, „Šilas“, Klaipėda
- Žvejų poilsio namai, Palanga
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1973 m. SSRS MT premija, už visuomeninį prekybinį centrą „Vaidila“
- 1984 m. LTSR nusipelnęs architektas
- 2004 m. Auksinis architektūros riterio ordinas
- 2007 m. Klaipėdos miesto garbės pilietis [3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Tatoris. Alfredas Gytis Tiškus. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 322
- ↑ Drėmaitė, Marija (2014). „Sovietinė ritualinė architektūra – santuokų ir laidotuvių rūmai Lietuvoje“. Lituanistika. p. 60. ISBN 9786094471100. Nuoroda tikrinta 2024-02-25.
- ↑ https://www.klaipeda.lt/lt/apdovanojimai/klaipedos-miesto-garbes-pilieciai/alfredas-gytis-tiskus-2007-m./2157/?lang=de
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Alfredas Gytis Tiškus – architektas (sud. Nijolė Kepenienė, Vaidas Petrulis). – Klaipėda: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, 2009. – 156 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95127-0-9
- Jonas Tatoris. Alfredas Gytis Tiškus. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 322 psl.