Boguslavas Korvinas Gosievskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Boguslavas Korvinas Gosievskis
Тарасевіч Партрэт Гасеўскага.jpg
Boguslavas Korvinas Gosievskis
Gosievskiai
Ślepowron
Ślepowron
Gimė: apie 1660 m.
Mirė: 1744 m. birželio 24 d. (~84 metai)
Vilnius
Tėvas: Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis
Motina: Magdalena Konopacka

Boguslavas Korvinas Gosievskis (lenk. Bogusław Korwin Gosiewski, apie 1660 m. – 1744 m. birželio 24 d. Vilnius ?) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Katalikų bažnyčios ir politinis veikėjas.

Giminė[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Lietuvos bajorų Gosievskių giminės. Tėvas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis, motina Magdalena Konopacka, seserys Teresė Gosievska ir Sofija Gosievska.

Valdė Punsko, Veližo ir kitus dvarus. Po Boguslavo mirties vyko ilgos derybos dėl jo paliktų turtų priklausomybės.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vilniaus katedros kanauninkas, Anykščių klebonas. Nors ir būdamas giminė, pradėjo konfliktuoti su Sapiegomis ir 1700 m. pasirašė prieš juos nukreiptos Valkininkų konfederacijos aktą. Per Šiaurės karą 1706 m. Vilnių užėmus švedams liko mieste, padėjo kapitulai išvengti didelės kontribucijos. Suartėjęs su Sapiegų priešininku M. Višniovieckiu po Poltavos mūšio 17091717 m. buvo rusų nelaisvėje, kalintas Kijeve. 1717 m. Vilniaus sinodo išrinktas vienu jo teisėjų. 17201724 m. Lietuvos didysis raštininkas. 1722 m. paskirtas tituliniu Akanto vyskupu ir Vilniaus vyskupu sufraganu Baltarusijai (Vilniaus vyskupijos dalis). 17231724 m. po vyskupo M. J. Ancutos mirties ir 17291730 m. po vyskupo K. Pancežinskio mirties administravo Vilniaus vyskupiją. 1725 m. paskirtas Smolensko vyskupu, bet ten nerezidavo, nes Smolenskas buvo Rusijos valdžioje. Iki mirties iš Vilniaus valdė baltarusiškąją vyskupijos dalį. Pagal liberum veto teisę kartu su kitais nutraukė dviejų Abiejų Tautų respublikos Seimų – 1730 m. Gardine ir 1732 m. Varšuvoje darbą. Buvo LDK bajorijos opozicijos Augustui II veikėjas; palaikė Stanislovą Leščinskį, kaip jo šalininkas 17351736 m. buvo pasitraukęs į Karaliaučių.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. J. T. Boguslavas Korvinas Gosievskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 14 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]