Vilius Kavaliauskas
| Vilius Kavaliauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1951 m. gegužės 27 d. Pabaiske |
| Veikla | Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas. |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vilius Kavaliauskas (g. 1951 m. gegužės 27 d. Pabaiske) – Lietuvos žurnalistas, istorijos tyrinėtojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1973 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1972–1984 m. ir 1988–1990 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas, politikos apžvalgininkas, 1984–1988 m. savaitraščio „Moscow News“ korespondentas Niujorke, 1990–1991 m. Eltos generalinio direktoriaus pavaduotojas. 1991–1992 m. užsienio periodinių leidinių ir informacijos agentūrų bendradarbis. 1992–1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento, 1993–1994 m. Lietuvos Respublikos Seimo, 1994–1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės spaudos atstovas. 1997 m. Valstybės konsultantas užsienio informacijos klausimais.[1] 1997–2001 m. laisvas žurnalistas, užsienio leidinių korespondentas, TV laidos vedėjas. 2002–2008 m. ir nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas ryšiams su visuomene. 1989–2001 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas. Lietuvos-Europos instituto steigėjas ir valdybos narys. Ričardo Mikutavičiaus fondo pirmininko pavaduotojas. Nuo 2016 metų - Vyčio paramos fondo vicepirmininkas, inicijavo ir pastatė "Laisvės kario" skulptūrą Kaune, Žygimanto Augusto ir Bernardo Brazdžionio paminklus Pasvalyje. Valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės narys.
Yra sukaupęs vertingą Baltijos šalių valstybinių apdovanojimų kolekciją, surengė jos parodas Danijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kitur.[2][3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Suokalbis, dokumentų rinkinys apie Molotovo-Ribentropo paktą, 1989 m.
- Lietuvos pašto ženklai 1913–1940, 1991 m.
- Orders, decorations and medals of Estonia, Latvia and Lithuania 1918-1940. Copenhagen, 1996 m. (dvi laidos)
- Ordinai ir medaliai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje 1918–1940 m., 1997 m.
- Rady a Vyznamenani Estonsko-Lotyšsko-Litva 1918-1940. Brno 1998 m.
- Už nuopelnus Lietuvai, 2 t. 2001–2003 m.
- Ordenes y Medallas de Lituania. Vilnius-Madrid, 2005 m.
- Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimai. Vilnius, 2010 m.
- Lietuvos karžygiai (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940). I–VII tomai. Vilnius, 2009–2015 m.
- Lietuvos bažnyčios regalijos. Vilnius, 2012 m.
- Vilkaviškio krašto karžygiai. Vilkaviškis, 2012 m.
- Lietuvos garbės kodas. Vilnius, 2013 m.
- Pažadėtoji žemė – LIETUVA. Vilnius, 2013 m.ir 2021 m. (antras leidimas)
- Žmogus laiko taikinyje: Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis, Vilnius, 2013 m.
- Pakaunės krašto karžygiai. Kaunas, 2015 m.
- Pulkininkas Liudas Butkevičius. Vilnius, 2015 m.
- Pasvalio krašto karžygiai. Pasvalys, 2015 m.
- Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją. Vilnius, 2017 m.
- Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos. Vilnius, 2017 m.
- Trakų apskrities karžygiai. Trakai, 2018 m.
- Už "Laisvės kario" - visa Lietuva. Vilnius, 2019 m.
- Symbole wolnosci baltyckiej 1918-1940. Warszawa, 2020 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1990 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos premija už publikacijas apie Ribentropo–Molotovo paktą.
- 2004 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius
- 2004 m. Estijos Marijos žemės ordino Komandoro kryžius
- 2004 m. 3-ojo laipsnio STT garbės ženklas
- 2005 m. Generalinės prokuratūros 1-oji laipsnio garbės ženklas "Už nuopelnus"
- 2018 m. Kauno miesto 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 215 psl.
- ↑ Domas Šniukas. Vilius Kavaliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 638 psl.
- ↑ Vilius Kavaliauskas. Už nuopelnus Lietuvai
