Jacques Chirac

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Žakas Širakas
pranc. Jacques Chirac
Prancūzijos prezidentas
Jacques Chirac.jpg
Gimė: 1932 m. gruodžio 29 d. (81 metai)
Paryžius, Prancūzija
Tėvas: François Chirac
Motina: Marie-Louise Valette
Sutuoktinis(-ė): Bernadette Chodron de Courcel
Prancūzijos prezidentas
Ėjo pareigas: 1995 m. gegužės 17 d. – 2007 m. gegužės 16 d.
Žymūs apdovanojimai:
Commons-logo.svg Vikiteka: Jacques ChiracVikiteka

Žakas Širakas (pranc. Jacques Chirac; g. 1932 m. lapkričio 29 d. Paryžiuje) – prancūzų politikas, Prancūzijos prezidentas 19952007 m.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Žako-Rene Širako tėvas – Fransua Širakas (François Chirac) buvo banko tarnautojas, vėliau – lėktuvų gamybos įmonės valdytojas. Motina – Mari-Luiz Valet (Marie-Louise Valette). Vaikystė prabėgo šalia triukšmingo Lotynų kvartalo (Quartier Latin). Mokėsi Karno (Carnot) ir Lui-le-Grand (Louis-le-Grand) licėjuose Paryžiuje (pastarajame baigė bakalaureatą). Iki 1953 m. Paryžiaus politinių mokslų institute studijavo politikos mokslus, politologas. 1959 m. baigė viešojo administravimo mokyklą École nationale d’administration (ENA).

Širakas buvo drovus jaunuolis, nepasižymėjo šaunumu ir dažniau likdavo savo bendraamžių šešėlyje. Tvarkingai atlikdavo namų darbus ir stebino aplinkinius savo kuklumu bei išsiauklėjimu. Šios savybės sudarė palankias sąlygas kopti į viršūnes.

1956 m. jis buvo pašauktas į armiją. Žakas Širakas tarnavo Alžyre, kur Prancūzija kariavo kolonijinį karą. Ten buvo sužeistas.

1956 m. kovo 16 d. Žakas Širakas vedė Bernadetę Šodron de Kursel (Bernadette Chodron de Courcel), kuri yra kilusi iš senos aristokratų giminės. Jie susilaukė dviejų dukterų – Klod (Claude) ir Lorans (Laurence).

1962 m. balandžio mėn. (savo 30-mečio išvakarėse) pradėjo dirbti Ž. Pompidu vadovaujamoje vyriausybėje. Nuo to paskyrimo prasidėjo jo politinė karjera ir naujas gyvenimas.

Jo karjera vystėsi audringai. Viena pareigybių išvardinimas užimtų ne vieną puslapį. Pjero Mesmero (Pierre Messmer) vyriausybėje Širakas tris kartus keitė ministro portfelį. Pradėjęs nuo Ryšių su Parlamentu ministru, netrukus tapo žemės ūkio ministru, vėliau – vidaus reikalų ministru. O dar vėliau kaip rinkimus laimėjusios respublikoniškų demokratų partijos vadas užėmė Vyriausybės vadovo postą.

44 metų amžiaus žengė dar vieną žingsnį, keičiantį svaiginančios karjeros tėkmę. Jis nusprendė balotiruotis į Paryžiaus mero postą. Triumfuodamas laimėjo rinkimus. Šiame poste išbuvo 18 metų – iki 1995. Jis pelnė Paryžiaus gyventojų globėjo ir taupaus miesto šeimininko vardą. Nenuostabu, kad jam valdant „apleistas“ Paryžius tapo švaresnis, tvarkingesnis, patogesnis gyventi. Jis įsteigė tūkstančius darbo vietų, įvedė tvarką, negailestingai numalšino iš išorės atneštą terorizmą. Jam valdant Paryžius įgijo brangaus šiuolaikinio miesto įvaizdį. Nuo to laiko Ž. Širakas nepraleido nei vienos galimybės pasirodyti publikoje.

1981 m. pirmą kartą dalyvavo Prezidento rinkimuose ir pralaimėjo François Mitterrandui. Po to Širako „Susivienijimas palaikyti Respublikai“ jungėsi su „Sąjunga už Prancūzijos demokratiją“ dalyvauti 1986 m. parlamento rinkimuose. Jie išsikovojo vietų daugumą Nacionalinėje asamblėjoje. F. Miteranas buvo priverstas suformuoti naują vyriausybę dalyvaujant golistams. Jis paskyrė Širaką Ministru Pirmininku.

1988 m. Širakas antrą kartą pralaimėjo Miteranui. Miterano pergalė padėjo tašką Širako pirmininkavimui.

1995 m. gegužės 7 d. antrame balsavimų ture jis surinko 52,64 % balsų ir sostinės meras tapo Prancūzijos Prezidentu. Po devynių dienų jis užleido mero kėdę savo pavaduotojui Žanui Tiberi (Jean Tiberi).

2007 m. vykusiuose prezidento rinkimuose Žakas Širakas dalyvauti atsisakė.

Nepalaikė karo Irake. Garsi frazė „praleido progą patylėti“, pasakyta 2003 m., kai Vilniaus dešimtuko šalys palaikė JAV ketinimą karinėmis priemonėmis pažaboti Irako diktatorių Sadamą Huseiną.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Postas
Prieš tai:
Michel Cointat
Žemės ūkio ministras
1972–1974
Po to:
Raymond Marcellin
Prieš tai:
Raymond Marcellin
Vidaus reikalų ministras
1974
Po to:
Michel Poniatowski
Prieš tai:
Pierre Messmer
Ministras pirmininkas
1974–1976
Po to:
Raymond Barre
Position established Paryžiaus meras
1977–1995
Po to:
Jean Tiberi
Prieš tai:
Laurent Fabius
Ministras pirmininkas
1986–1988
Po to:
Michel Rocard
Prieš tai:
François Mitterrand
Prezidentas
1995–2007
Po to:
Nicolas Sarkozy
Karališkieji titulai
Prieš tai:
François Mitterrand
Andoros princas
1995–2007
Po to:
Nicolas Sarkozy
Diplomatinis postas
Prieš tai:
Jean Chrétien
G7 pirmininkas
1996
Po to:
Bill Clinton
Prieš tai:
Jean Chrétien
G8 pirmininkas
2003
Po to:
George W. Bush