Konsorciumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Konsorciumas (lot. consors, -rtis = likimo brolis) – laikinas ir sutartimis paremtas dviejų ar daugiau teisiškai ir ekonomiškai savarankiškų ir tokiomis išliekančių bendrovių susivienijimas, siekiant kartu imtis bendro projekto, verslo, derėtis ar įgyvendinti sandorį; tokių įmonių grupė.

Skiriami:

  • Emisijos konsorciumai
  • Kreditiniai konsorciumai (žr. sindikuota paskola)
  • Finansavimo konsorciumai.

Tarpusavio įsipareigojimai bei teisės įtvirtinamos konsorciumo sutartyje. Kuo stambesnis ir svarbesnis projektas, kuo didesnė jo apimtis, tuo dažniau stengiamasi įforminti bendradarbiavimo veiklą dokumentuose. Konsorciume sutarties dalyviai išlieka teisiškai savarankiški, vienu metu gali priklausyti keliems konsorciumams, visi solidariai atsako už konsorciumo veiklą. Svarbiausia konsorciumo finansavimo forma – pajiniai įnašai. Konsorciumuose dalyaujant valstybinėms institucijoms, būdingas dviejų lygių centralizuotas valdymas. Aukščiausiu lygiu konsorciumus valdo direktorių tarybos, sprendžiančios finansavimo, užduočių paskirstymo klausimus, žemesniu – įmonių lygiu veikia koordinaciniai komitetai, sprendžiantys organizacinius, techninius klausimus.[1]

Konsorciumo šalis – konsorta(s), konsorcinis partneris.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Konsorciumas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 512 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • ConsortiumInfo.org
  • Burkard Lotz: „Der Konsortialvertrag des Anlagenbaus im In - und Ausland“, ZfBR 1996, 233 ff