Sąrašas:Lietuvos vadovai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – daug netikslumų ir faktinių klaidų
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.
 Split-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta išskirti į du ar daugiau straipsnių!
Neakivaizdžias priežastis, dėl kurių palikta ši žymė, galite sužinoti ir aptarti aptarime (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Lietuvos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Lietuvos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis

Šiame puslapyje pateikiamas Lietuvos vadovų (karalių, kunigaikščių, carų, prezidentų ir LKP sekretorių) sąrašas.

Prezidento vėliava

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (1236–1569)[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę valdė šie didieji kunigaikščiai:

Ankstyvieji didieji kunigaikščiai (1236–1291)[taisyti | redaguoti kodą]

Didysis kunigaikštis Pastabos
12361263 Mindaugas Didysis kunigaikštis, nuo 1253 m. Lietuvos karalius. Po jo žūties prasidėjo kovos dėl sosto paveldėjimo.
12631264 Treniota
12641267 Vaišelga Mindaugo sūnus.
12671269 Švarnas (Švarnas)
12691282 Traidenis
12821285 Daumantas
12851291 Butigeidis arba Butegeidis Gediminaičių dinastijos pradininkas

Gediminaičiai (1291–1440)[taisyti | redaguoti kodą]

Didysis kunigaikštis Pastabos
12911295 Butvydas Butigeidžio brolis, Vytenio ir Gedimino tėvas
12951316 Vytenis Butvydo sūnus
13161341 Gediminas Butvydo sūnus. Po mirties palikimą paliko septyniems sūnums.
13411345 Jaunutis Gedimino sūnus.
13451377 Algirdas Gedimino sūnus. Valdė kartu su Kęstučiu, kuris aktyviai veikė vakaruose. Algirdas veikė rytuose.
13771381 Jogaila Algirdo sūnus. Lenkijos Karalius nuo 1386 m. Jogailaičių dinastijos pradininkas.
13811382 Kęstutis Gedimino sūnus, valdė kartu su Algirdu. Kęstutis valdė vakarų Lietuvą (su sostine Trakuose). Nuo Jogailos atsiskyrė 1381 m., valdė visą Lietuvą. Po metų buvo nužudytas.
13821392 Jogaila Lenkijos Karalius 13861434. Skirgaila (13871392).
13921430 Vytautas Didysis Kęstučio sūnus. Kartu su tėvu kovojo prieš Jogailą, Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu tapo 1392 m. Lietuvos karaliumi turėjo būti karūnuotas 1429 m., tačiau karūną pagrobė lenkai. Mirė iki antrosios karūnos atkeliavimo.
14301432 Švitrigaila Algirdo sūnus, Jogailos brolis.
14321440 Žygimantas Kęstutaitis (Sigismund Kestutatis) Kęstučio sūnus, Vytauto brolis. Nužudytas Švitrigailos rėmėjų.

Jogailaičiai (1440–1572)[taisyti | redaguoti kodą]

Jogailaičiai yra Gediminaičių dinastijos tąsa.

Nuotrauka Didysis kunigaikštis Rutėniškai Lenkiškai Pastabos
Kazimierz Jagiellonczyk.jpg 14401492
Kazimieras Jogailaitis
Kazimieras IV Jogailaitis Kazimir Jahelonczyk Kazimierz IV Jagiellończyk Jogailos sūnus.
Aleksander Jagiellonczyk.jpg 14921506
Aleksandras I
Aleksandras I Alaksandr Aleksander I Kazimiero sūnus.
Zygmunt I Stary.jpg 15061548
Žygimantas Senasis
Žygimantas Senasis Žygimantas Senasis Zygmunt I Stary Kazimiero sūnus.
Sigismund II Augustus by unknown Lithuanian painter.jpg 15481572
Žygimantas Augustas
Žygimantas Augustas Žygimont III August Zygmunt II August Žygimanto Senojo sūnus.

Abiejų Tautų Respublika (1569–1795)[taisyti | redaguoti kodą]

Kadencija Valdovas Didysis kunigaikštis Rutėniškai Lenkiškai Dinastija Pastabos
15731575 Henry III de Valois Henrikas Valua Anry Valua Henryk Walezy Valua Pabėgo į Prancūziją, kur buvo karūnuotas Henriku III.
15761586 Steponas Batoras Steponas Batoras Stiapan Batura Stefan Batory Batorai
15881632 Zigmantas Vaza Zigmantas IV Vaza Žyhimont III Vaza Zygmunt III Waza Vazos
16321648 Vladislovas IV Vaza Vladislovas II Vaza Uladzislaǔ I Vaza Władysław IV Waza
16481668 Jonas I Kazimieras Vaza Jonas I Kazimieras Vaza Jan Kazimier Vaza Jan Kazimierz
16691673 Mykolas Kaributas Višnioveckis Mykolas I Kaributas Višnioveckis Michał Karybut Wišniaviecki Michał Korybut Wiśniowiecki
16741696 Jonas Sobieskis Jonas II Sobieskis Jan III Sobieski
16971706 Augustas II Augustas II Saksas Aǔhust II Mocny August II Mocny Vetinai taip pat Saksonijos įpėdinis kaip Fridrichas Augustas I
17061709 Stanislovas Leščinskis Stanislovas Leščinskis Stanisław Leszczyński
17091733 Augustas II Augustas II Aǔhust II Mocny August II Mocny Vetinai taip pat Saksonijos įpėdinis kaip Fridrichas Augustas I
17331736 Stanislovas Leščinskis Stanislovas Leščinskis Stanisław Leszczyński
17331763 Augustas III Augustas III Saksas August III Sas August III Saski Vetinai
17641795 Stanislovas Augustas Poniatovskis Stanislovas Augustas IV Poniatovskis Stanisław August Poniatowski

Carinė okupacija (1795–1917)[taisyti | redaguoti kodą]

Kadencija Rusijos caras ir Lietuvos didysis kunigaikštis Lietuviškai Rusiškai Rutėniškai Lenkiškai Pastabos
17951796 Jekaterina II Kotryna II Jekaterina II Katerina II Katarzyna II Titulavosi Lietuvos Didžiąja Kunigaikštiene.
17961801 Pavelas I Paulius I Pavel I Pavl I Paweł I
18011825 Aleksandras I Aleksandras I Aleksandr I Aleksandr I Aleksander I
18251855 Nikolajus I Mikalojus I Nikolaj I Micholaj I Mikołaj I I
18551881 Aleksandras II Aleksandras II Aleksandr II Aleksandr II Aleksander II
18811894 Aleksandras III Aleksandras III Aleksandr III Aleksandr III Aleksander III
1894-1917 Nikolajus II Mikalojus II Nikolaj II Micholaj II Mikołaj II

Po Lenkijos-Lietuvos valstybių sąjungos padalijimų Rusijos imperatoriai save tituluodavo Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais. Lietuva XIX amžiuje Rusijos imperijos sudėtyje buvo pripažįstama su 1503 m. sienomis taip pat jai priskiriant ir Vakarų Ukrainą, be Kijevo. Tai penktadalis teritorijos, kurią turi modernioji Lietuvos valstybė.

100 dienų monarchija (1918)[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotrauka Kadencija Lietuvos karalius Pastabos
Mindaugas II.jpg
1918
Mindaugas II
Išrinktas, bet nekarūnuotas.

Po valstybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d[taisyti | redaguoti kodą]

Naujosios valstybės vadovai (1918–1940)[taisyti | redaguoti kodą]

Jonas Basanavičius, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos pirmininkas,
Antanas Smetona, Lietuvos Tarybos, Valstybės Tarybos pirmininkas,
Stasys Šilingas l. e.p. Valstybės Tarybos prezidiumo (Valstybės galvos) pirmininkas.

Pirmojo pasaulinio karo (didžiojo) pabaigoje Lietuva paskelbė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d. atkūrė Valstybę.
Nuo 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos prezidentai skiriami bei renkami. Šviesiai smėlio spalva reiškia laikinieji prezidentai.

Nuotrauka Kadencija Prezidentas Pastabos
Antanas Smetona 2.jpg
1919 m. balandžio 4 d.
1920 m. birželio 19 d.
Antanas Smetona
Aleksandras Stulginskis (1885-1969).jpg
1920 m. birželio 19 d.
1922 m. gruodžio 21 d.
Aleksandras Stulginskis
Aleksandras Stulginskis (1885-1969).jpg
1922 m. gruodžio 21 d.
1926 m. birželio 7 d.
Aleksandras Stulginskis
Kazys Grinius.jpg
1926 m. birželio 7 d.
1926 m. gruodžio 17 d.
Kazys Grinius
Prezidentas šešis mėnesius. Nuverstas Antano Smetonos.
Jonas Staugaitis.JPG
1926 m. gruodžio 17 d.
1926 m. gruodžio 18 d.
Jonas Staugaitis
Prezidentas per Smetonos karinį perversmą.
Antanas Smetona 2.jpg
1926 m. gruodžio 19 d.
1940 m. birželio 15 d.
Antanas Smetona
Kariniu perversmu nuvertė Kazį Grinių.
Antanas Merkys.jpg
1940 m. birželio 15 d.
1940 m. birželio 17 d.
Antanas Merkys
Antano Smetonos paskirtas LR prezidento pozicijai. Sovietų suimtas ir ištremtas.
JZemaitis.JPG
1949 m. vasario 16 d.
1953 m. gegužės 30 d.
Jonas Žemaitis-Vytautas
2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimta deklaracija
J. Žemaitis pripažintas „kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas“.

Lietuvos komunistų partijos vadovai (1940–1990)[taisyti | redaguoti kodą]

Kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, LKP sekretorius tapo pagrindiniu LSSR vadovu. Štai partijos vadovų sąrašas:

Kadencija Vadovas
19401941, 19441974 Antanas Sniečkus
19741987 Petras Griškevičius
19871988 Ringaudas Songaila
19881990 Algirdas Brazauskas

Atkurtos valstybės prezidentai (nuo 1990)[taisyti | redaguoti kodą]

1992 m. spalio 25 d. kartu su Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmuoju turu įvykęs konstitucinis referendumas priėmė Konstituciją, kuri atkūrė ir įteisino valstybės vadovo – Prezidento instituciją. LR Seimo rinkimus tada laimėjo Demokratinė darbo partija, kurios lyderis Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku ir pradėjo laikinai, t. y. iki Prezidento rinkimų, eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 1993 m. vasario 14 d. Algirdas Brazauskas buvo išrinktas pirmuoju nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Prezidentu.

Prezidentų sąraše smėlio spalva pažymėti laikinai pareigas ėjusieji Prezidentai.

Nuotrauka Kadencija Prezidentas Pastabos
Vytautas Landsbergis 2009.JPG 19901992 Vytautas Landsbergis Tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku (tuomet aukščiausia pozicija Lietuvoje)
Algirdas Brazauskas 1998.jpg 19931998 Algirdas Brazauskas Oficialus Lietuvos Respublikos prezidentas.
Valdas Adamkus2.jpg 19982003 Valdas Adamkus
Rolandas Paksas.png 20032004 Rolandas Paksas Už šiurkščius LR Konstitucijos pažeidimus apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų.
Artūras Paulauskas.jpg. 2004 Artūras Paulauskas Laikinasis prezidentas iki rinkimų po Rolando Pakso nušalinimo.
Valdas Adamkus2.jpg 20042009 Valdas Adamkus
2009 m. Respublikos Prezidento inauguracija 13.jpg 20092014 Dalia Grybauskaitė Pirmoji Lietuvos prezidentė moteris.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.): enciklopedinis žinynas (sud. Vytautas Spečiūnas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 151 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01535-8
  • Lietuvos valdovai (sud. Zigmantas Kiaupa). – Kaunas: Šviesa, 2006. – 71 p.: iliustr. – ISBN 5-430-04521-7
  • Lietuvos valdovai: enciklopedinis žinynas. – Kaunas: Šviesa, 2008. – 408 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-05213-3
  • Lietuvos valdovai: enciklopedinis žinynas (sud. Nelija Asadauskienė). – Kaunas: Šviesa, 2009. – 200 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-05494-6

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]