Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
Sutrumpinimas „Konservatoriai“
Įkurta 1993 m.
Būstinė 11 L.Stuokos-Gucevičiaus g.,
Vilnius, Lietuva
Narių skaičius 14 273 (2014) [1]
Politinė ideologija Proeuropietiškumas, Liberalkonservatyvizmas, Krikščioniškoji demokratija, Konservatyvizmas
Politinė pozicija Centro dešinė
Religija Katalikybė
Tarptautinė narystė Tarptautinė demokratų sąjunga
Europos narystė Europos Liaudies Partija
Europos Parlamento grupė Europos liaudies partijos parlamento grupė
Partijos spalvos Mėlyna, žalia
Vietų skaičius Seime
33 / 141
Vietų skaičius Lietuvos rajonų tarybose
249 / 1526
Vietų skaičius Europos parlamente
2 / 11
Tinklalapis
Oficialus tinklapis

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai), 20042008 m. vadinosi Tėvynės Sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai), iki 2004 m. – Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – Lietuvos politinė partija. Pirmininkas – Andrius Kubilius.

Pagal tradicinį politinį spektrą, Tėvynės Sąjunga yra centro dešinės politinė jėga, kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika. Partija tradiciškai pasisako už patriotizmo ir pilietiškumo ugdymą, tradicines šeimos ir tautines vertybes, tačiau taip pat pastaruoju metu didėja liberaliosios ideologijos įtaka partijoje, kuri buvo juntama 2008–2012 m. TS–LDK suburtos „permainų koalicijos“ valdymo metu.[2] Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai yra Europos liaudies partijos narė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvynės sąjunga įkurta 1993 m. gegužės 1 d., kaip Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja. Ji turėjo daugumą 1996-2000 m. kadencijos Seime, o 2000–2004 m. ir 2004–2008 m. kadencijose iškovojo mažiau vietų ir nedalyvavo valdančiosiose koalicijose.

1999 m. spalio 23 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusių Laimos Andrikienės, Irenos Andriukaitienės, Vidmanto Žiemelio iniciatyva įkurta Tėvynės liaudies partija, kuri 2001 m. su trimis kitomis dešiniosiomis partijomis susijungė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą.

2000 m. liepos 2 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusio buvusio TS Valdybos pirmininko Gedimino Vagnoriaus ir jo šalininkų iniciatyva įkurta Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (2004 m. reorganizuota į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą).

2003 m. lapkričio 8 d. Tėvynės sąjungos ir Lietuvos dešiniųjų sąjungos suvažiavimai pritarė nutarimams dėl partijų jungimosi.

2004 m. vasario 7 d. Tėvynės Sąjungai susijungus su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, ji tapo didžiausia Lietuvoje politine partija.

2008 m. vasario 24 d. Lietuvių tautininkų sąjungos ir kovo 11 d. Tėvynės sąjungos suvažiavimai patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos.

2008 m. gegužės 17 d. partijų suvažiavime Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos susijungė į politinę partiją „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“.[3] Naujuosiuose partijos įstatuose įteisintas ir ilgasis pavadinimas „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai)“, kuris atspindi visas Tėvynės sąjungos atstovaujamas idėjines kryptis ir atsižvelgia į anksčiau įvykusį Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku patvirtintas Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, o jo pirmuoju pavaduotoju – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys.

2011 m. birželį iš partijos nusprendė pasitraukti Tautininkų frakcija.[4]

2009 m. Europos Parlamento rinkimai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 2009 m. keturi Tėvynės Sąjungos nariai buvo europarlamentarai; priklausė EPP grupei (frakcijai) – tai buvo Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

2013 m. partijos pirmininko rinkimai[taisyti | redaguoti kodą]

Balandžio 2223 dienomis vyko partijos pirmininko rinkimai partijos skyriuose (skyrių regionuose) visoje Lietuvoje.[5] Šiuose rinkimuose kandidatavo trys politikai – A. Kubilius. V. Landsbergis ir V. Stundys.[6] Pagal partijos įstatus, pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai. Jį renka visi TS–LKD nariai.

Pirmame rinkimų ture nei vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės balsų, tad buvo rengiamas antras rinkimų turas. Pirmame A. Kubilius gavo 4441 balsą, V. Landsbergis – 3640.[7]

Antrajame rinkimų ture A. Kubilius surinko 5166 partijos narių balsus, prof. Vytautas Landsbergis – 4501 partijos narių balsą. Iš viso rinkimuose dalyvavo daugiau nei pusė – 59 proc. partijos narių.[8]

2014 m. Europos Parlamento rinkimai[taisyti | redaguoti kodą]

2014 m. gegužės 25 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naujai kadencijai buvo išrinkti du šios partijos nariai – Algirdas Saudargas (antrą kartą iš eilės) ir Gabrielius Landsbergis.[9]

Skyriai[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvynės Sąjunga turi savo skyrius visose savivaldybėse. Didžiausi Lietuvos miestai Vilnius ir Kaunas turi atitinkamai po 11 ir 8 skyrius, todėl veiklą juose koordinuoja Skyrių sueigos. Vilniuje sueigai vadovauja Mantas Adomėnas, Kaune – Andrius Kupčinskas.

Iki susijungimo su krikščionimis demokratais Tėvynės Sąjungoje buvo virš 14000 narių, prie kurių prisijungė dar apie 4500 krikščionių demokratų.[3]

Frakcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvynės sąjungoje veikia 3 frakcijos: Politinių kalinių ir tremtinių, Krikščioniškųjų demokratų ir Tautininkų.

Krikščioniškųjų demokratų frakcijos steigimo deklaracija buvo priimta 2003 m. gegužės 25 d. vykusiame Tėvynės sąjungos VI-ajame suvažiavime. Frakcija sukurta siekiant išryškinti Tėvynės sąjungos krikščionišką matmenį. Jos steigiamoji konferencija įvyko 2003 m. rugsėjo 27 d. Frakcija siekia stiprinti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą demokratiją, skatinti krikščioniškos demokratijos idėjų sklaidą Lietuvoje bei siekti stipresnės jų išraiškos TS politinėje veikloje, skleisti krikščioniško socialinio mokymo nuostatas visuomenėje, supažindinti su Europos liaudies partijos principais ir veikla, bei tęsti Lietuvos krikščioniškos demokratijos tradicijas.

Politinių kalinių ir tremtinių frakcija įsteigta 2007 m. vasario 7 d. Politinių kalinių ir tremtinių konferencijoje. Tai – Tėvynės Sąjungos struktūrinis padalinys, vienijantis ir atstovaujantis TS narius – buvusius pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS narius, puoselėjančius tautines ir krikščioniškąsias vertybes. Ypatingai svarbiu uždaviniu frakcija laiko sovietinės okupacijos ir komunizmo genocido pasekmių įveikimą, istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijoms atskleidimą, tautos kovos su okupantais už nepriklausomybę atminimo įamžinimą. Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis, 2007 m. spalio 27 d. Frakcijos konferencijoje pirmininke išrinkta V. V. Margevičienė.


Simboliai[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvynės sąjunga turi kelis simbolius – emblemas su kregždute, Gediminaičių stulpais, frakcijų emblemas.

Himnas – Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos. Autorius K. Vasiliauskas.

Jaunimo organizacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatuose (140 str.) nustatyta, kad TS-LKD pagal atskiras sutartis bendradarbiauja su trimis jaunimo organizacijomis: Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunaisias krikščionimis demokratais bei Jaunųjų tautininkų organizacija.

Rinkimai[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]