Čiuvašų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čiuvašų kalba
Чăваш чĕлхи
Kalbama: Rusija (Čiuvašija, Tatarstanas, Baškirija ir kt.)
Kalbančiųjų skaičius: ~1,3 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Altajaus
 Tiurkų
  Ogūrų
   Čiuvašų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Flag of Chuvashia.svg Čiuvašija
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: cv
ISO 639-2: chv
ISO 639-3: chv

Čiuvašų kalba – tiurkų kalbų grupei priklausanti kalba, vartojama Pavolgyje gyvenančių čiuvašų. Tai vienintelė išlikusi vakarų tiurkų (ogūrų) kalba. Jai giminingos hunų, bolgarų, chazarų kalbos išnyko po tautų kraustymosi laikotarpio. Čiuvašų kalbą vartoja ~1,3 mln. žmonių, daugiausia gyvenančių Čiuvašijoje, Tatarstane, Baškortostane, Uljanovsko, Samaros srityse.

Čiuvašų kalba skirstoma į aukštutinę ir žemutinę (Volgos atžvilgiu) tarmes, tačiau jų tarpusavio skirtumai nedideli. Šia kalba leidžiami laikraščiai, vyksta radijo laidos, ji mokoma Čiuvašijos mokyklose.

Dėl priklausymo skirtingai atšakai, čiuvašų kalba nėra lengvai suprantama kitų tiurkų kalbų vartotojams. Seniau netgi buvo laikoma, kad čiuvašų kalba yra tiurkizuota finougrų kalba.

Čiuvašų kalba užrašoma kirilicos raidynu, nors senovėje buvo užrašoma tiurkų runų raštu bei arabų raštu.

Dabartinė abėcėlė: А Ӑ Б В Г Д Е Ё Ӗ Ж З И Й К Л М Н О П Р С Ҫ Т У Ӳ Ф Х Ц Ч Ш Щ Ъ Ы Ь Э Ю Я

Kalba agliutinacinė ir turi daug priesagų. Veiksmažodžiai ir būdvardžiai turi po 6 linksnius. Veiksmažodžiai turi daug laikų ir nuosakų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Čiuvašų kalba