Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis
1861 metų Vilniaus žudynės – Rusijos imperijos administracijos ir kariuomenės susidorojimas su vilniečių demonstracija, įvykęs 1861 m. rugpjūčio 6 d. (rugpjūčio 18 d. pagal Grigaliaus kalendorių). Šie įvykiai buvo dalis patriotinių demonstracijų bangos, apėmusios Kongreso Lenkijos karalystės teritoriją. Jau apie 1858 m. Lenkijos Karalystėje prasidėjo sukilimą pranašaujantis patriotinis sąjūdis. Įspūdingiausia jo dalis buvo gyventojų patriotinės manifestacijos, kurios 1861 metų pavasarį Varšuvoje baigėsi žmonių aukomis. Po tragiškų Varšuvos įvykių patriotinis pakilimas apėmė ir Lietuvą. Lietuvoje prasidėjusių manifestacijų tikslas buvo pademonstruoti užuojautą lenkams, istorinę bei dvasinę sąjungą su Lenkijos Karalyste ir palaikyti bendros valstybės atkūrimo siekį. Šaltiniuose 1861–1862 m. paminėtų patriotinių giedojimų atvejų vien tik Vilniaus bažnyčiose užfiksuota 237 atvejai. 1861 m. rugpjūčio 18 d. į pamaldas Vilniuje prie Aušros vartų susirinko didžiulė minia miesto gyventojų, kurie laukė eisenos, turėjusios atvykti iš Varšuvos. Tokios eisenos nebuvo, tačiau nepavyko nustatyti gandų apie jos buvimą šaltinio, istorikai neatmeta ir rusų policijos provokacijos versijos. Pasibaigus pamaldoms, minia sugiedojo giesmę „Dieve, saugok Lenkiją“ (lenk. Boże, coś Polskę) ir išėjo pasitikti tariamai artėjančios eisenos. |
gruodžio 19 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva
Sado aukso ir sidabro kasyklos (jap. 佐渡金銀山 = Sado kinginzan) – aukso ir sidabro kasyklos Japonijoje, Nijigatos prefektūroje, Sado salos vakarinėje dalyje. Išskiriamos trys pagrindinės: Aikavos aukso ir sidabro kasykla, Curuši sidabro kasykla ir Nišimikavos aukso kasykla. Kasyklos nuo 1994 m. yra įtrauktos į Japonijos nacionalinį istorinių vietų sąrašą, o 2024 m. kaip Sado salos aukso kasyklos pripažintos UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo objektu. Kad Sado saloje aptinkama aukso mini jau XI a. rašytiniai šaltiniai. Manoma, kad auksas tuo metu buvo randamas upių išplautame grunte. Vienoje tokių vietų buvo įkurta pirmoji aukso kasykla – Nišimikavos, veikusi iki 1872 m. Vėliau, 1542 m., pradėjo veikti Curuši sidabro kasykla, uždaryta iš karto po karo – 1946 m. Paskutinė iš trijų pagrindinių kasyklų buvo Aikavos, įkurta 1600 m. ir veikusi ilgiausiai, iki 1989 m. Visos kasyklos Edo laikotarpiu priklausė Tokugavos šiogūnui, kasyklos darbuotojai daugiausiai buvo į salą ištremti kaliniai. Tuo metu iš kasyklų kasmet būdavo išgaunama iki 400 kg aukso ir iki 25 000 kg sidabro. Po Meidži restauracijos kasyklos nacionalizuotos, o 1896 m. parduotos Mitsubishi korporacijai. Japonijos imperijai sunaudojant vis daugiau vietinių išteklių bei modernizacijos dėka įdiegus naujausią to meto kalnakasybos įrangą, intensyviausia kasyklų veikla vykdyta 1937–1943 metais. Aukso išgavimas per metus siekė 800–1600 kg, sidabro – apie 25 000 kg. Po Antrojo pasaulinio karo metalų išgavimas gerokai sulėtėjo, paskutinė kasykla dėl per mažo pelningumo buvo uždaryta 1989 m. Šios savaitės iniciatyva yra pasaulio paveldas – naujausi. |
Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|